„Vyriausybė rytoj kaip tik turėtų svarsyti karantino sąlygas ir su tuo susijusias įvairias aplinkybes, spręsti, kaip jas realizuoti. Nesu aš visiškai tinkamiausias ekspertas, kuris galėtų pakomentuoti už vidaus reikalų sistemą, kaip pats judėjimo kontroliavimas būtų realizuojamas.
Bet tai būtų pareigūnai, kalbama ir apie tų pačių šaulių pasitelkimą, kiek žinau, kalbama ir su kariškiais, kad gyventojai, kurie vyksta kažkur, kas nesusiję su būtinybe, tai nėra kažkoks sveikatos sutrikimas ar būtinasis darbas, kad jie būtų sustabdomi ir būtų klausiama bent jau, kur jie važiuoja ir panašiai“, – aiškino ministras.
Kaip anksčiau sakė premjeras Saulius Skvernelis, išimtys bus taikomos tais atvejais, kuomet bus vykstama dėl artimųjų, giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, taip pat kai vykstama dėl būtinojo darbo atlikimo ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Draudimas negalios tiems, kurie vyks į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto. Plačiau apie ketinimą savaitgalį riboti keliones skaitykite čia.
A.Veryga: „Paskutinis dalykas, kuris bus leistas, tai visokios šventės ir pramogos“
Sveikatos apsaugos ministras neneigė, kad karantino sąlygos, net jį pratęsus dar dviem savaitėms, greičiausiai švelnės, tačiau ne šventėms ir kitokioms pramogoms. Taip pat ir toliau bus draudžiama būriuotis viešose vietose.
„Apie būriavimąsi tikrai kol kas nėra kalbama. Net atlaisvinus kažkokių paslaugų teikimą, tikrai pradžioje niekas jokio būriavimosi neplanuoja leisti. Ko gero, paskutinis dalykas, kuris bus leistas, tai visokios šventės ir pramogos“, – neabejojo ministras.
Jo teigimu, prioritetas yra šiuo metu leisti dirbti verslui, teikiančiam paslaugas ar prekes, kurių reikia visuomenei.
„Pirmiausia gyventojams reikia pagal galimybes saugiai atlaisvinti tą, ko iš tiesų reikia kiekvieną dieną – kažkokių prekių papildomai, kurios jau gali baigtis žmonėms, tam tikrų paslaugų, kurių šiandien sudėtinga gauti. Tikrai ne pramogos, šventės, susibūrimai – tai bus paskutinis dalykas, kuris bus atlaisvintas“, – patikino A.Veryga.
Premjeras S.Skvernelis antradienį pranešė, kad karantinas greičiausiai bus pratęstas dar dviem savaitėms.
Užsikrėtusiųjų kreivė išlieka plokščia
A.Veryga pakomentavo ir naujausią koronaviruso susirgimų statistiką. Anot jo, bendras užsikrėtusiųjų procentas nuo šimto ištirtųjų nėra augantis, todėl užsikrėtimų koronavirusu kreivė išlieka plokščia.
„Tai reiškia, kad mes vis dar esame tame pačiame etape ir neturime kažkokio sprogstamojo augimo. Tai yra ta pati gera žinia, apie kurią mes jau anksčiau atsargiai esame pradėję kalbėti, tačiau tai nepaneigia visų priemonių būtinumo ir būtinybės būti drausmingiems, laikytis karantino sąlygų, artėjant Velykų savaitgaliui“, – pabrėžė jis.
„Suprantame, kaip sunku, kai oras gerėja minutėmis ir atsidarius langą kyla pagundų lįsti lauk, bet, kaip ir sakiau, ta mūsų plokščia kreivė labai greitai gali pasidaryti visai neplokščia. Ji gali tapti tokia smaila, kaip kitose šalyse.
Žmonių, užsikrėtusių Lietuvoje, yra. Ir ne apie visus juos mes žinome. Ne visus galime net ir teoriškai išaiškinti, yra žmonių, kurie būna ir besimptomiai. Nėra tokios šalies pasaulyje, kuri kiekvieną gyventoją būtų ištyrusi ir žinotų apie kiekvieną, kurį reikia izoliuoti. Dėl to ir įvedinėjami karantinai“, – akcentavo A.Veryga.
Atlyginimus didins ir rezidentams, ir valytojoms
A.Veryga paaiškino, kokiomis sąlygomis bus didinamas medikų atlyginimas. „Visų pirma, ką skelbėme, ankstinamas pats atlyginimų didinimas. Tai jau yra fiksuoti dalykai, kurie nebesikeis nepriklausomai nuo to, karantinas yra, ar nėra. Tiesiog tie pinigai skiriami anksčiau. Tam likusiai metų daliai bus skirta apie 130 mln. eurų“, – sakė jis.
Atlyginimus medikams kelti siūloma nuo karantino pradžios.
A.Veryga pridūrė: „Jau ir šiandien kai kurios gydymo įstaigos moka 15 proc. ar didesnius priedus prie atlyginimo. Įstatymas reikalingas tam, kad nebūtų galima nemokėti, jeigu yra medikų, kurie dirba pavojingomis sąlygomis, kuriems tenka dirbti su infekuotais pacientais“.
Šiuo metu registruotos Medicinos praktikos bei Odontologijos praktikos įstatymų pataisos, kad būtų galima ir rezidentams 15 proc. padidinti pareiginių algų koeficientus. Pinigai bus mokami jau ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, bet iš biudžeto, tad didesnės algos bus mokamos ir pasibaigus karantinui.
A.Veryga pabrėžė, kad atlyginimai bus keliami ne tik gydytojams, bet ir žemesnio rango medicinos darbuotojams.
„Įstatyme aiškiai sakoma, kad atlyginimai bus keliami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Darbuotojas gali būti ir slaugytojo padėjėjas, ir ta pati valytoja, apie ką dabar visi diskutuojama. Nebūtinai darbuotojas turi dirbti reanimacijoje. Ta pati reanimacija ne visada reiškia aukštą riziką. Yra ir „švarių“ reanimacijų, yra tokių skyrių, kurie yra izoliuoti, pacientų srautai yra atfiltruoti ir ta rizika tikrai nėra šimtaprocentinė“, – pastebėjo jis.
Medicinos darbuotojai bus suskirstyti į grupes ir nuo to, kuriai grupei kas bus priskirtas, priklausys, kam atlyginimas didės 60 proc., o kam visu 100 proc. Kol kas Seime, bendradarbiaujant su medikų atstovais, svarstoma, kaip suskirstyti medicinos darbuotojus į grupes.
Anot ministro, kuriai grupei priskirti darbuotoją pagal rizikos lygius, spręs gydymo įstaigų vadovai, kurie geriausiai žino, kas ir kokiomis sąlygomis dirba. Taigi įstaigų vadovai mokės priedus, o tada informaciją apie sumokėtus pinigus teiks Valstybinei ligonių kasai.
Sulaukė klausimų ir apie apsaugos priemones medikams
Paklaustas, ar realu, kad visi Lietuvos medikai gautų apsaugos priemones, A.Veryga atsakė, kad viskas priklauso nuo to, apie kokią apsaugą kalbama.
„Jeigu visi įsivaizduoja, kad kiekvienam medikui reikia pilno trijų sluoksnių kostiumo, tai neužtikrinsim tokios apsaugos, nes nė viena šalis tokio dalyko nedaro. Jau ne kartą esu minėjęs, kad jūs pabandykit tokį kostiumą apsivilkti ir pavaikščioti su juo visą dieną. (...) Tikiuosi, kad sutarimą su medikais pasieksim dėl apsaugos lygių ir pagal juos aprūpinsime medikus“, – vylėsi ministras.
A.Veryga teisinosi, kad ne visos apsaugos priemonės dar spėjo pasiekti Lietuvą. Esą priemonių užsakyta tiek, kad vien lėktuvais visų jų neatskraidins, dalis atkeliaus ir žemės transportu.
„Kai pasieks Lietuvą, visos tos priemonės bus išdalintos“, – žadėjo A.Veryga.
Ministras neneigė, kad dalis užsakytų medikams priemonių, pavyzdžiui, respiratorių, buvo netinkami naudoti su pavojinga infekcija dirbantiems medikams, tačiau aiškinosi, kad nebuvo, kada ir kaip patikrinti jų kokybės.
„Supraskite, kokiomis aplinkybėmis vyksta pirkimai ir kaip yra net už grynus perpirkinėjama ta produkcija. (...) Nei sąlygos nei aplinkybės netelpa į jokį normalumo rėmą ir kartais turime elgtis rizikingiau, nei įprastinėmis sąlygomis“, – teigė jis.
Duomenis apie KUL nori perduoti teisėsaugai
A.Veryga, sulaukęs klausimo, kodėl savaitgalį vykusių patikrinimų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) išvados bus ne viešos, kalbėjo: „[Klaipėdos] savivaldybė, kaip steigėjas, tą išvadą gaus.
O dėl viešo paskelbimo yra keli niuansai. Mes svarstome netgi galimybė perduoti surinktą medžiagą teisėsaugos institucijoms. Tokiu atveju teoriškai ji gali tapti ir ikiteisminio tyrimo objektu, užtai ir neskubam jos kažkur įdėti.
Ten yra daug įvairiausių detalių duomenų, kiek spėjo mūsų suformuota komanda per penktadienį–šeštadienį surinkti. Kalbam su teisininkais, kiek galime tuos duomenis viešinti“.
Sprendimai tirti mėginius nespėjančioms laboratorijoms
Ministras pridūrė, kad antradienį buvo priimti sprendimai, kurie leis efektyviau paskirstyti mėginius tyrimams po skirtingas laboratorijas, nes jose yra tam tikri netolygumai.
„Esu tą ne sykį komentavęs. Skirtingus skaičius tyrimams paima mobiliųjų patikrų punktuose, skirtingi poreikiai skirtingomis dienomis būna gydymo įstaigose.
Surašėme tam tikrus įpareigojimus koordinuojančioms laboratorijoms, kad jos padėtų tuos srautus išlyginti tarp laboratorijų, kad tyrimai nesikauptų“, – sakė A.Veryga.
Atvejų – beveik 900, padaugėjo pažeidimų
Sveikatos apsaugos ministerijos 7 val. ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyti dar 37 koronaviruso atvejai. Bendras patvirtintų užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 880. Iš viso pirmadienį ištirti 2208 asmenys.
Iki šiol iš viso ištirta 27807 ėminių dėl įtariamo koronaviruso. Pirmadienio duomenimis, 15 žmonių mirė, aštuoni pasveiko.
Savaitgalį pažeidimų fiksuota mažiau: sekmadienį nubaustas 61 asmuo, šeštadienį – 69, per abi dienas gauta 450 pranešimų apie saviizoliacijos ar karantino pažeidimus.
Įsigaliojus įstatymo pataisoms, policija penktadienį įgijo teisę skirti nuobaudas už sveikatos srities teisės aktų pažeidimus.
