Į namus išleistas vienas sunkiausių COVID-19 sirgusių ligonių, balandžio pradžioje į Santaros klinikas pervežtas iš Respublikinės Panevėžio ligoninės. 52 metų pacientas buvo pirmasis COVID-19 sirgęs ligonis, prijungtas prie paskutiniuoju šansu vadinamos Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos – EKMO – aparato.
Ši sistema naudojama ypač sunkiems ligoniams, kuriems jau nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija.
Jei ne EKMO sistema, Panevėžio ligoninėje dėl COVID-19 viruso komplikacijų gydyto itin sunkios būklės vyro irgi jau nebūtų galima ne tik pervežti į Vilnių, bet gal ir išgelbėti.
Sunkios būklės COVID-19 paciento pervežimas į Vilnių pandemijos pradžioje medikams tuomet buvo rimtas iššūkis.
Santaros klinikų II-ojo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas Robertas Stasys Samalavičius lrytas.lt tada pasakojo, kad į Panevėžį specialiu automobiliu nuvykusiems sostinės medikams reikėjo ne tik atlikti sudėtingą procedūrą, bet ir išvengti pavojingos infekcijos užkrato.
„Su infekuotu ligoniu teko susidurti pirmą kartą. Tai buvo rimtas išbandymas.
Viską reikėjo daryti neįprastomis sąlygomis – su specialia uniforma, kurioje kaitome, o su apsauginiais akiniais ir prastai matėme“, – pasakojo skyriaus vedėjas.
Beje, į Vilnių iš Panevėžio pervežtas vidutinio amžiaus pacientas nepriklausė rizikos grupei – prieš infekciją vyras esą neturėjo jokių gretutinių ligų.
Bet ligoniui buvo užkilęs kraujo spaudimas, dėl to atliekant dirbtinę plaučių ventiliaciją kyla didesnė rizika paciento gyvybei.
„Tokie ligoniai, kai liga yra toli pažengusi, praktiškai yra netransportuojami, nes juos vežti prijungus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus tampa neįmanoma.
Vienintelis būdas medikų komandai yra nuvažiuoti į vietą, prijungti prie sistemos ir parsivežti. Tuo metu ligonio plaučiai yra oksigenuojami ir aparatas dirba už plaučius. Kitaip paciento neperveši“, – pasakojo R.Samalavičius.
Medikas tuomet pripažino, kad be trumpalaikės kraujotakos palaikymo sistemos ligonis neturėtų šansų išgyventi. „Mes esame kviečiami, kai dirbtinės ventiliacijos aparatai ligoniams jau nepadeda. Dėl deguonies trūkumo būtų nukentėję inkstai, kepenys, širdis ir paciento jau nepavyktų išgelbėti“, – balandžio pradžioje lrytas.lt sakė medikas.
Tiesa, prie EKMO aparato COVID-19 sirgęs panevėžietis buvo prijungtas gerokai ilgiau, nei tikėjosi Vilniaus klinikų medikai.
Planuota, kad kraujotakos palaikymo sistemos jam gali prireikti iki dviejų savaičių.
Tačiau R.Samalavičius lrytas.lt pasakojo, kad pacientas prie aparatūros buvo prijungtas 27 dienas. „Gydymas užtruko, dar laukia reabilitacija, bet viskas baigėsi gerai“, – išleidęs ilgai gydytą pacientą, džiaugėsi skyriaus vedėjas.
Anot mediko, prie dirbtinės ventiliacijos aparatų ilgai išbuvusiems prijungtiems ligoniams reabilitacija užtrunka. „Bet paprastai po kurio laiko ligoniai atsigauna ir būna visiškai darbingi“, – sakė R.Samalavičius.
Prie EKMO aparatų Vilniuje buvo prijungti keturi COVID-19 sirgę sunkios būklės ligoniai.
Dar vienas gydytas pacientas prieš mėnesį taip pat atjungtas nuo sistemos, tačiau jis vis dar reanimacijoje. „Šio ligonio būklė vis dar itin sunki, išsivystęs visų organų nepakankamumas, bet tikimės, kad pasveiks“, – vylėsi R.Samalavičius.
Deja, du COVID-19 sirgę ir taip pat prie EKMO sistemos buvę prijungti pacientai mirė.
Vienas jų – 49 metų vilnietis – mirė balandžio viduryje. Anksčiau jokiomis ligomis nesirgusį buvusį kraujo donorą ištiko vadinamoji citokinų audra.
Medikai neslepia, kad vyresniems nei 75 amžiaus ir gretutinėmis ligomis sergantiems pacientams plaučių funkcija atsistato sunkiai, todėl nebūtinai padeda ir EKMO metodo taikymas.
Anot R.S.Samalavičiaus, pagal pasaulinę statistiką, prijungus EKMO aparatus pasveiksta 58 proc. myriop jau pasmerktų ligonių. „Praktiškai kas antrą žmogų galima išgelbėti“, – sakė medikas.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų profesoriaus Vytauto Sirvydžio iniciatyva, EKMO sistemą Lietuvoje buvo pradėta taikyti 1998-aisiais.
Net du dešimtmečius tokia pagalba buvo prieinama tik kardiochirurginiams ligoniams. Dėl plaučių uždegimo kritinės būklės pacientams EKMO metodas Lietuvoje imtas taikyti 2010 metais, prasidėjus kiaulių gripo epidemijai.
Kasmet Santaros klinikose padaroma daugiau nei 30 gyvybę gelbstinčių procedūrų. Tokia pagalba prieinama ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose.
Tris EKMO aparatus turėjusias Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas gegužė pasiekė privačiomis lėšomis nupirktas ketvirtasis aparatas.
