„Tie rodikliai paraleliai dabar su Vokietijos rodikliais. Mes truputėlį iššokome anksčiau, vokiečiai iš paskos, bet latviai, Lietuva, estai ne taip blogai kontroliuojame tą situaciją.
Tačiau atvejų daugėja ir daugės, nes šąla oras ir tai yra logiška. Reikia imtis tam tikrų veiksmų stabdant plitimą ir tų veiksmų įvairūs variantai nuolat diskutuojami yra“, – apie situaciją kalbėjo jis.
Svarbu – tikslinė kontrolė
„Manome, kad tam tikri tikslinės kontrolės dalykai turi būti diegiami, bet jie turi būti pagrįsti įrodymais. Ir aišku tie veiksmai, duoda savo rezultatą“, – apie būtinąsias priemones teigė profesorius.
V.Kasiulevičius pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį, kur buvo apribotas naktį veikiančių įstaigų darbo laikas bei susibūrimuose dalyvaujančių asmenų skaičius, ribojant susibūrimus iki maksimalaus šešių asmenų skaičiaus.
„Tos patirtys gali būti efektyvios. Tai ir mes bandome ieškoti tokių patirčių <..> Turime susėsti ir išsidiskutuoti tuos klausimus pakankamai aiškiai, kadangi turi būti įrodymai ir pažiūrėta, kokia patirtis veikianti. Dabar daug šalių turi protrūkį, ypač Europoje, ir mes matome, kurių šalių patirtis veiksminga“, – apie priemones ir galimus ribojimus kalbėjo V.Kasiulevičius.
Pasak jo, veiksminga Estijos ir Jungtinės Karalystės patirtis.
Ar sprendimai vėluoja – neaišku
„Sunku pasakyti, kiek jie vėluoja, kiek nevėluoja. Tie sprendimai atsiranda, svarstant Sveikatos apsaugos ministerijoje. Tam tikri sprendimai, manau, veikia, nes skaičius atvejų kol kas yra stabilizavęsis šiek tiek. Negalime sakyti, kad tai eksponentinė kreivė. Bet ar tie sprendimai bus tvarūs, ilgalaikiai?“, – sakė jis.
Prof. V.Kasiulevičius patikino, kad reikėtų specifinių sprendimų, bet tai kol kas neturėtų būti visuotinis karantinas. Be to, atvejų atsekimas, pasak jo, yra labai svarbus. Šiuo metu, prof. V.Kasiulevičiaus teigimu, atsekama mažiau nei 70 proc. atvejų, o turėtų būti atsekama bent 80 proc. Jei sumažės atvejų atsekamumas, anot jo, bus prarasta infekcijos kontrolė.
Profesorius V.Kasiulevičius palankiai įvertino siūlymą prailginti moksleivių rudens atostogas iki dviejų savaičių.
„Mokyklos ieško sprendimų. Manau, kad labai neblogas sprendimas yra dirbti kas antrą savaitę (savaitę tiesioginiu, savaitę nuotoliniu būdu – aut.past.). Tai leidžia identifikuoti protrūkį. Tai yra logiškas sprendimas. Dėl pačių atostogų prailginimo, laikinas efektas bus, gali būti“, – aiškino jis.
Vis tik, profesoriaus teigimu, efektas bus laikinas ir vėliau reikės ieškoti naujų priemonių, užkardant koronaviruso plitimą ugdymo įstaigose.
