Neformalaus ugdymo būreliai – galimybė vaikams ir jaunimui mokytis pažinti save

Ugnė, pradėjusi lankyti dailės terapiją Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ atviroje erdvėje „Kimaras“, apskritai nežinojo, kas tai yra ir ko tikėtis. Tačiau po kurio laiko mergina pripažino, kad šie užsiėmimai pakeitė jos gyvenimą. Atvirame jaunimo centre dirbančios dailės terapeutės Dalios Jakubonės teigimu, dailės terapija – labai minkšta terapija. Piešinio pagalba galima pradėti kalbėti apie save, savo jausmus ir patiriamus išgyvenimus, taip jaunuoliai susipažįsta artimiau su pačiais savimi. O kai kalbėti tampa sudėtinga, vėl galima grįžti prie piešinio aptarimo.

Piešinio pagalba galima pradėti kalbėti apie save, savo jausmus ir patiriamus išgyvenimus, taip jaunuoliai susipažįsta artimiau su pačiais savimi.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Piešinio pagalba galima pradėti kalbėti apie save, savo jausmus ir patiriamus išgyvenimus, taip jaunuoliai susipažįsta artimiau su pačiais savimi.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Dalia Jokubonė.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Dalia Jokubonė.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Skaidrė Butnoriūtė.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Skaidrė Butnoriūtė.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Liongina Polonskaja.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Liongina Polonskaja.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 7, 2022, 11:48 AM

Dažniausiai į šiuos užsiėmimus ateina 14–18 metų jaunuoliai. Terapeuto užduotis dienos temą nagrinėjimui parinkti pagal grupės atsineštą „užklausą“ ir drauge ieškoti įsisąmoninimo, priėmimo ar transformavimo taško – stengtis atrasti pozityvių resursų problemoms spręsti. Grupėje svarbus grįžtamasis ryšys, žaismingas interpretavimas bei tarpusavio palaikymas. Konfidencialumas tarp grupės dalyvių – būtina sąlyga.

Reikia išdrįsti sudalyvauti

Luna pasakojo, kad dailės terapija jai padėjo išreikšti jausmus bei atskleisti dalelę savo vidinio pasaulio, joje ji gali jaustis saugi, nes žino, kad tai, kas vyksta šių užsiėmimų metu ir liks tik tarp dalyvių bei terapeutės.

„Dailės terapija man – galimybė prisiliesti prie tikro žmogaus – be kaukių, be išmoktų rolių. Priimti jį tokį, koks yra, ir išklausyti, palaikyti, mylėti. Jaunuoliams tai galimybė susitikti su tikruoju savimi, pažiūrėti padedant terapeutui ir grupei į savo nerimą ar baimę, ar kitus sunkius jausmus, kūrybiškai, kitu kampu į problemų sprendimus.“ – sako dailės terapeutė Dalia Jakubonė.

„Dailės terapija – paslaptingas ir daugeliui net šiek tiek bauginantis, nepatirtas procesas. Tik išdrįsus ateiti, sudalyvauti dailės terapijoje vaikas, jaunuolis, suaugęs atranda, jog dailės terapijos procesas yra ta erdvė, kurioje jis saugiai gali susitikti su savo vidiniu „aš“ – per kūrybą, per vaizdą. Saugiai, nes lydimas dailės terapeuto, žmogus įgauna galimybę pamatyti save kiek „kitokiu kampu“, geba pamatyti jam aktualias temas, kurios iškyla piešinyje ar lipdinyje, su jomis pabūti, priimti jas, ar paleisti, o gal ir transformuoti, jei yra jau pasiruošęs pokyčiams. Pastebėjau, kad ateinantiems į dailės terapijos užsiėmimus vaikams, paaugliams svarbiausia „žinutė“ yra ta, kad čia jie visada bus išgirsti ir priimti tokie, kokie tuo metu yra – su savo „bloga nuotaika“, pykčiu, skausmu, nepasitikėjimu ir kartais tyla,“ - jai antrina ir kita dailės terapeutė Skaidrė Butnoriutė.

Rezultatais džiaugiasi ir tėvai

Neformalus ugdymas visapusiškai ugdo asmenybę: čia derinami asmeniniai, grupės ir temos tikslai. Čia remiamasi patirtiniu mokymusi, kur kiekvienas veiklos patyrimas aptariamas, o išmoktos pamokos vėliau integruojamos į tolesnį ugdymosi procesą. Toks mokymasis remiasi saugumo, aktyvaus dalyvavimo, eksperimentavimo principais, čia santykis su mokytoju – horizontalus ir mažiau struktūruotas, o mokymosi tikslai ugdo žmogaus asmenines, socialines ir edukacines kompetencijas, padeda pažinti save ir kūrybiškai spręsti kasdienes problemas.

Neformaliojo ugdymo pedagogės Lionginos Polonskajos teigimu, kūryba – tai pokalbis su savimi, atveriantis naujų galimybių atradimo džiaugsmą. Moteris džiaugiasi, kad jau septynerius metus kuria įvairias neformalaus ugdymo programas ir moko jaunuolius piešti ant vandens „Suminagashi“ metodu, pinti sapnų gaudykles, kurti spalvotus smėlio paveikslus, papuošalus ir namų dekorą iš pačių įvairiausių priemonių – nuo siūlų iki natūralių mineralų.

Vaikų ir jaunuolių tėvai taip pat teigiamai atsiliepia apie tokius kūrybiškumą skatinančius užsiėmimus. Tėvai pasakoja, kad meno užsiėmimai teigiamai veikia jaunuolių emocinę būseną, padeda įgyti naujų gebėjimų, ugdo savarankiškumą. Pedagogai padeda jaunuoliams labiau pasitikėti savimi, ieškoti patinkančių veiklos formų ir eksperimentuoti.

„Esu už laisvą pasirinkimą kurti, taip kaip norisi pačiam, skatinu laisvalaikio kultūros madą, todėl sukūriau tris neformalaus vaikų švietimo programas. Entuziastingai skatinu moksleivius pažinti savo unikalumą ir dalyvaujant edukaciniuose užsiėmimuose auginti pasitikėjimą savimi.“ – sako Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ neformaliojo ugdymo pedagogė Liongina Polonskaja.

Vilniaus atvirame jaunimo centre „Mes“ 2022–2023 metais iš viso akredituota 12 neformaliojo ugdymo programų skirtingoms amžių grupėms, kurioms galima gauti NVŠ krepšelio (neformalaus vaikų švietimo – aut. past.) finansavimą, kuomet bene visą būrelio kainą dengia Vilniaus miesto savivaldybė. Per 2022 metus centro „Mes“ būreliuose lankėsi 269 vaikai. Centre dirba 10 neformalaus ugdymo pedagogų – dailės terapeutų, šokių, sporto, techninės kūrybos, muzikos mokytojų.

Daugiau informacijos: www.jaunimo-centras-mes.lt/buk/laboratorija-2–7/ ir www.neformalusugdymas.lt/.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.