Tuo tarpu Ankara pasišovė pastatyti energetinį tiltą tarp Rytų ir Vakarų ir kartu su Azerbaidžanu tiesia naują dujotiekį. Apie „dujinį“ Turkijos atgimimą pasakoja portalas „lenta.ru“.
Kitokia Rusijos diena
Azerbaidžano valstybinės naftos kompanijos „SOCAR“ viceprezidentas Vitalijus Begliarbekovas vasario mėnesį sakė, kad paleisti Transanatolijos dujotiekį planuojama 2018 metų liepą. Bet gegužės pradžioje Azerbaidžane pareiškė, kad naujojo vamzdyno atidarymas įvyks birželio 19 dieną.
Vėliau vamzdyno paleidimo į darbą data vėl buvo atidėta ir dabar, dėl netikėto sutapimo, Turkijos ir Azerbaidžano prezidentai – Recepas Tayyipas Erdoganas ir Ilhamas Alijevas – surengs naujosios dujų tiekimo į Europą magistralės perdavimo eksplotuoti ceremoniją birželio 12-ąją, kai rusai minės Rusijos dieną. Toks skubėjimas aiškinamas paprastai – birželio 24 dieną Turkijoje vyks išankstiniai prezidento ir parlamento rinkimai.
„TANAP“ buvo tiesiamas sparčiais tempais. Iš pradžių planuota atiduoti jį eksploatuoti 2019 metais. Apie projekto pradžią paskelbta 2012-aisiais, vamzdžių klojimas prasidėjo 2015-ųjų kovą. „TANAP“ kontrolinis akcijų paketas (51 proc.) priklauso Azerbaidžano valstybinei bendrovei „SOCAR“, akcijų dalį turi Turkijos kompanija „Botas“ (30 proc.), britų „BP“ (12 proc.). Likę septyni procentai priklauso Turkijos „SOCAR“ patronuojamai bendrovei – „SOCAR Turkey Enerji“. Projekto kaina yra apie 8 milijardai dolerių.
1850 kilometrų ilgio dujotiekio pradinis pajėgumas bus 16 mlrd. kub. m kuro per metus. Planuojama, kad Turkijai bus tiekiama apie šeši mlrd. kub. m Azerbaidžano dujų, o likusios keliaus į Europą. Ateityje vamzdyno pajėgumas bus padidintas iki 24 mlrd. kub. m dujų per metus, o vėliau – iki 31 mlrd. kub. metrų.
„TANAP“ perdavimas eksploatuoti – Ankaros aktyvios energetinės politikos tęsimo garantija“, – sakė gegužės 11 dieną Turkijos energetikos ir gamtinių išteklių ministras Beratas Albayrakas.
Koridorius į Europą
Transanatolijos dujotiekis yra neatskiriama Pietinio dujų koridoriaus (PDK) dalis. PDK projektas taip pat apima Šahdenizo dujų telkinio Kaspijos jūroje antrosios linijos eksploatavimą, jau veikiančio dujotiekio „Baku–Tbilisis–Erzurumas“ išplėtimą ir Transadrijos dujotiekį (Trans-Adriatic Pipeline – TAP), kuris eis per Graikiją ir Albaniją, tada Adrijos jūros dugnu iki pietų Italijos. Azerbaidžano valstybinės bendrovės „SOCAR“ vadovai įsitikinę, kad dujų eksportas į Europą per Pietinį dujų koridorių prasidės artimiausiais metais.
„Dabar galima pasakyti, kad PDK bus perduotas eksploatuoti laiku – 2020 metais“, – sakė V. Begliarbekovas.
„TANAP“ projektu susidomėjimą parodė Izraelis. 2017 metų liepą žydų valstybės infrastruktūros, energetikos ir vandens išteklių ministras Yuvalis Steinitzas pranešė, kad iki metų pabaigos šalys ketina pasirašyti susitarimą dėl dujotiekio tiesimo, kuriuo bus tiekiamos dujos iš Viduržemio jūros telkinių į Europos Sąjungą. Šių metų kovo mėnesį Y.Steinitzas sakė, kad derybos tęsiasi, bet, sprendžiant iš smarkiai paaštrėjusių Ankaros ir Tel Avivo santykių dėl JAV ambasados Jeruzalėje atidarymo, jos žlugo.
Europa palankiai vertina Pietų koridoriaus projektą ir vadina jį strateginiu. Pasak Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus, PDK svarba Europos energetiniam saugumui yra didelė ir ateityje tik didės.
„ES importuoja 69 proc. sunaudojamų gamtinių dujų ir 89 proc. naftos. Dabar mes gauname didžiąją dalį energijos išteklių iš Rusijos, Norvegijos ir Alžyro. Tačiau mes, žinoma, norime įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir teikiame pirmenybę naujiems partneriams, naujiems maršrutams“, – sakė jis per vizitą į Baku šių metų pradžioje.
M.Šefčovičius pabrėžė, kad norėdama užtikrinti energetinį saugumą, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė ar partnerė turi turėti prieigą prie mažiausiai trijų skirtingų dujų šaltinių.
Ir ne draugas, ir ne priešas
Azerbaidžano ir Turkijos dujotiekis „TANAP“ laikomas alternatyva projektui „Turkijos srautas“, kurį įgyvendina Rusijos koncernas „Gazprom“. Pagal planą „Turkijos srautas“ turi apimti dvi linijas, kuriomis kasmet bus pumpuojama 15,75 mlrd. kub. m dujų. Viena iš jų yra beveik paruošta – balandžio pabaigoje Turkiją pasiekė jūros dugnu klojamų vamzdžių pirmoji linija, teigia koncernas. Ja ketinama tiekti dujas Turkijos vartotojams. Dabar Maskva ir Ankara derasi dėl „Turkijos srauto“ antrosios tranzitinės linijos maršruto į Europos pietus.
Turkija yra antra pagal dydį Rusijos dujų eksporto rinka. Agentūros „Reuters“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį „Gazprom“ šiai šaliai patiekė 7,917 mlrd. kub. m, o 2017 metais – daugiau nei 29 mlrd. kub. m dujų. Planuojama, kad abiejų „Turkijos srauto“ linijų pajėgumas maždaug du kartus viršys Transanatolijos dujotiekio pajėgumus. Todėl Rusijoje „TANAP“ nelaikomas rimtu konkurentu. Be to, dujų atsargos Azerbaidžano Šahdenizo telkinyje santykinai yra nedidelės.
Merci, Baku!
2006 metais Azerbaidžanas pradėjo dujų gavybą Kaspijos Šahdenizo telkinyje. Projekto akcininkai yra Britanijos „BP“, kuriai priklauso beveik 29 proc. akcijų, Turkijos „Türkiye Petrolleri“ – 19 proc., Azerbaidžano „SOCAR“ – 17 proc., Malaizijos „Petronas“ – 15 proc., Rusijos „Lukoil“ – 10 proc. ir Irano „NICO“ – taip pat 10 procentų.
Pirmosios Šahdenizo telkinio eilės pajėgumai vertinami 8 mlrd. kub. metrų. Antroji telkinio eilė bus pradėta eksploatuoti 2018 metais. Azerbaidžano vertinimais, metinė dujų gavybos apimtis šiame telkinyje padidės nuo 9 iki 25 mlrd. kub. metrų. Baku neatmeta galimybės plėsti dujų gavybą eksploatuojant naujus telkinius. Tarp perspektyvų – Apšerono (Abšerono) telkinio eksploatavimas kartu su Prancūzijos kompanija „Total“, giluminio Umid-Babeko bloko eksploatavimas, telkinio Karabacho rajone eksploatavimas kartu su Norvegijos kompanija „Statoil“, o taip pat kitos Šahdenizo telkinio dalies eksploatavimas, sakė bendrovės „SOCAR“ viceprezidentas V.Begliarbekovas.
Gavyba Apšerone, kurio atsargos sudaro 350 mlrd. kub. m dujų ir 45 mln. tonų kondensato, prasidės 2020 metais. Atsargų Umido telkinyje yra maždaug 200 mlrd. kub. m dujų ir 30 mln. tonų kondensato, Babeko atsargos – 400 mlrd. kub. m dujų ir 80 mln. tonų kondensato. Dujų telkiniai Karabacho rajone sudaro 28 mlrd. kub. metrų.
Tiesdamas Transanatolijos dujotiekį Azerbaidžanas stengiasi išspręsti keletą klausimų, pakeisti Baku energetikos politiką. Jei anksčiau ši šalis visą dėmesį skyrė naftos tiekimui į pasaulinę rinką, tai dabar, įgyvendinant „TANAP“ projektą, bus sukurta būtina infrastruktūra azerbaidžanietiškoms dujoms patekti į Turkijos ir Europos rinkas. Vamzdį kontroliuoja Azerbaidžano valstybinė įmonė, todėl Baku padidėja saugumo garantijos.
Turkija revanšo kelyje
Ištisus tūkstantmečius Mažoji Azija, arba Anatolija, buvo tiltas, jungiantis Europą ir Aziją. Iš prekybos kelių, vedančių iš Rytų į Vakarus, turtėjo senovės Graikijos miestai, vėliau Bizantijos ir Osmanų imperijos. Turkijos nuosmukis XVII – XIX amžiuose siejamas su prekybos kelių persikėlimu į kitą vietą. Tačiau XXI amžiaus pradžioje sėkmė vėl atsigręžė į Turkiją, ir šalis vėl tapo strategine vieta – nauju tiltu naftai ir dujoms tekėti iš Rytų šalių į turtingą Europos Sąjungos rinką. Transanatolijos dujotiekio statybos pradėjimo ceremonijoje dalyvavęs Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas 2015 kovo mėnesį pareiškė, kad ketina paversti šalį energijos išteklių paskirstymo centru. Ankara tikisi, kad pradėjus eksploatuoti Pietinį dujų koridorių, Turkija taps tranzito koridoriumi ir vienu svarbiausių energetikos mazgų kelyje į Europą.
Gamtinių dujų vartojimas Turkijoje 2017 metais išaugo 16 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir sudarė 53,5 mlrd. kub. metrų. Iš Rusijos perkamų dujų kiekis padidėjo 17 proc., iki 28,6 mlrd.kub. m, tačiau rusiškų dujų dalis bendrame Turkijos importe šiek tiek sumažėjo – nuo 53 proc. 2016 metais iki 52 proc. praeitais metais. Be Rusijos, pernai pagrindiniai dujų tiekėjai į Turkiją buvo Iranas (9,2 mlrd. kub. m) ir Azerbaidžanas (6,5 mlrd. kub. m).
2018 metais „TANAP“ dujotiekiu Turkijai bus patiekta 2 mlrd. kub. m, o 2019 metais – keturi mlrd. kub. metrų. Iki 2020 metų tiekimo apimtys išaugs iki šešių mlrd. kub. metrų. Dar 2016 metų pabaigoje Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas pareiškė, kad dujų kiekiai, kuriuos planuojama transportuoti per visą Pietinį dujų koridorių, jau yra parduoti.
„Mes pasirašėme sutartis didinti gavybą, kuri prasidės 2018 metais ir kuri turėtų pasiekti aukščiausią tašką 2020–2021 metais. Mes jau pardavėme šias dujas, todėl jokie kiti regioniniai projektai su juo (PDK.- „Lenta.ru“ pastaba) negali konkuruoti“, – sakė I. Alijevas.
Tokiais projektais, kaip „Turkijos srautas“, Baku tik džiaugiasi, pasakė Azerbaidžano prezidentas ir šyptelėjo.
Parengė Leonas Grybauskas
