Tai nepadėjo – valdžios siūlymus vis viena supliekė ir opozicija, ir dalis ekonomistų, be kita ko, labiausiai pasigesdami rimtos mokesčių reformos.
Dabar jau keičiamas šis pertvarkos planas vadinamas dar kukliau – tik mokesčių peržiūra.
Iš tiesų dar kartą persvarstomi vos prieš porą mėnesių teikti mokesčių pakeitimai, nors oficialiai apie tai bus pranešta kitą savaitę. Be to, šio plano likimas yra Seimo rankose, kuris rinksis tik rudenį. Bet jau aiškėja, kokių savo ankstesnių siūlymų Vyriausybė sutinka atsisakyti.
Didžiausia spraga biudžete gali atsirasti sugrąžinus neseniai panaikintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Iš šio šaltinio tikėtasi papildomai surinkti apie 30 mln. eurų, nors kartu žadėta ir didinti šildymo išlaidų kompensacijas socialiai remtiniems asmenims.
Finansų ministras V.Šapoka anksčiau atkakliai gynė sprendimą naikinti šią lengvatą, aiškindamas, kad ji socialiai neteisinga, nes taip valstybė esą remia ir pasiturinčius žmones, bet dabar jau susitaikė, jog iki šių metų pabaigos galios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui, o kitais metais dėl jo bus atskirai susitarta.
Aišku ir su kuo bus pirmiausia atskirai susitarta – su konservatoriais, kurie iškeitė savo paramą balsuojant Seime dėl urėdijų reformos į „valstiečių“ pažadą, kad bus sugrąžinta PVM lengvata šildymui.
Iš 42 urėdijų sujungimo į vieną valstybinę įmonę „valstiečiai“ tikisi biudžetui sutaupyti 13 mln. eurų, tad mainų buhalterija valstybės finansams tiesiog akivaizdžiai nuostolinga. Matyt, todėl kalbama, kad 2018 metais šildymui bus taikomas jau didesnis, nors ir lengvatinis, PVM tarifas ir jis gali siekti 15 procentų.
Lengvatinių PVM tarifų taikymą reguliuoja Briuselis. ES narės gali pasirinkti tik dviejų lygių PVM lengvatas, bet nė viena jų negali būti mažesnė nei 5 procentai. Lietuva šalia pagrindinio 21 proc. PVM yra nustačiusi 5 ir 9 proc. lengvatinius tarifus.
Tačiau Briuselis iki šiol leidžia taikyti dar ir tarpinius tarifus, nors jie turėtų būti pamažu naikinami. Todėl Ispanija, Prancūzija, Vokietija ir dar kelios šalys kai kurioms socialiai ypač svarbioms paslaugoms taiko itin mažus PVM tarifus, siekiančius vos 1–4 procentus.
Lietuva, atrodo, šiuo keliu neis ir greičiausiai 9 proc. lengvatinį PVM tarifą iškeis į didesnį – 15 procentų.
Šis tarifas kitais metais turėtų būti taikomas ir viešbučių paslaugoms. Tai dar viena sritis, kur Vyriausybė, atrodo, sutinka atsitraukti.
Paskelbus, kad bus naikinamas lengvatinis viešbučių apmokestinimas, šio verslo atstovai atkakliai įrodinėjo, kad tai pakenks Lietuvos turizmo sektoriui, kuris esą užsiima paslaugų eksportu, bet nesinaudoja tokiomis pat lengvatomis kaip kiti ekportuotojai.
Pagrasinta, kad bus nutraukti ir jau pradėti naujų viešbučių statybos projektai.
Dar ir ūkio ministras M.Sinkevičius gynė viešbučių teisę į PVM lengvatą. Tai suveikė – iki šių metų pabaigos jie mokės 9 proc. PVM, o kitąmet – turbūt 15 proc., bet vis vien ne 21 proc., kaip kiti rinkos dalyviai.
Laimėti iš naujų Vyriausybės siūlymų gali ir knygų bei spaudos leidėjai, dabar mokantys 9 proc. PVM. Kitąmet pastarąjį lengvatinį tarifą pakėlus iki 15 proc., žadama spaudai ir knygoms taikyti patį žemiausią 5 proc. PVM.
Tiesa, dar neaišku, ar šiuo lengvatiniu tarifu planuojama apmokestinti visą spaudą, neišskiriant ir laikraščių. Todėl tai bus savotiškas valdžios pakantumo kritikai egzaminas.
Regis, didžiausia kova Seimui svarstant mokesčių pakeitimus kils dėl dalies lengvatų žemės ūkio veiklai naikinimo. Finansų ministras kalba, kad mėgins rasti kompromisą su ūkininkais, bet laikysis principo, kad mokestis turi priklausyti nuo pelno dydžio, o ne nuo profesijos.
Turbūt nebus sunku, kaip planuojama, atsisakyti individualios veiklos apmokestinimo pagal jų rūšis ir taikyti atsižvelgiant į pajamų dydį 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifus.
Bet galima prognozuoti, kad Vyriausybės užmojai bendra tvarka apmokestinti žemės ūkio įmonių pelną ir šio sektoriaus veiklos pajamas Seime sulauks audringo pasipriešinimo.
Jei Vyriausybė nusileis dar ir ūkininkų lobistams, visi skaičiavimai ir planai skirti socialinės atskirties mažinimo priemonėms apie 500 mln. eurų grius kaip kortų namelis.
Brangiausiai turėtų kainuoti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakėlimas iki minimalios algos lygio, kitaip tariant, nuo 310 iki 380 eurų, taip pat 100 eurų NPD įvedimas „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems asmenims.
Dar norima didinti paramą vaikus auginančioms šeimoms, taikyti vadinamąsias „Sodros“ įmokų lubas, atleisti nuo jos įmokų ir pelno mokesčio pirmą kartą savo verslą pradedančius asmenis, neapmokestinti šiuo mokesčiu investicijų į technologijas. Bet net nėra tiksliai apskaičiuota, kiek visa tai kainuos biudžetui.
