XX a. aštuntajame dešimtmetyje šią sistemą įsteigė keli pasauliniai bankai, kurie norėjo standartizuoti dalijimąsi informacija apie pavedimus užuot leidę kiekvienai valstybei ar net stambiems bankams primesti savo standartus. SWIFT tinklą valdo jo nariai. Tai – šiuolaikinės tarptautinės bankininkystės pamatas: per jį 11 tūkst. bankų kasdien perduoda 30 mln. su pavedimais susijusių pranešimų. Kadangi sistemos būstinė yra Briuselyje, jai taikomi Europos Sąjungos įstatymai. 2012 m. ES įvedė sankcijas Irano bankams ir SWIFT pašalinio 30 šios šalies narių įskaitant centrinį banką. 2016 m. Irano bankai vėl buvo prijungti prie tinklo.
2012 m. netekęs prieigos prie SWIFT Iranas prarado galimybę gauti lėšas už eksportuojamas prekes ir apmokėti įvežamas prekes. Šalies viduje bendrovėms teko grįžti prie senos lėtos ir brangios hawala pavedimų sistemos. Paprastiems gyventojams ir prekybininkams tai buvo labai nepatogu.
Vėl gali būti pašalintas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį mėnesį paskelbė pasitraukiąs iš 2015 m. sutarties, pagal kurią sankcijos buvo atšauktos mainais į Irano pažadą apriboti savo branduolinę programą, bet ES, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija ir Rusija šio susitarimo vis dar laikosi. Tai reiškia, kad SWIFT neprivalo vėl pašalinti Irano bankų iš sistemos. Tinklas tvirtina pasitarsiąs su reguliuotojais abipus Atlanto vandenyno, bet mažai tikėtina, kad imsis kokių nors veiksmų, jei ES požiūris nesikeis.
JAV sankcijos vis tiek veiks, ir tarptautinės įmonės, turinčios atstovybes JAV, nebegalės investuoti Irane, tačiau jei Islamo respublika ir toliau galės eksportuoti naftą, didelės žalos šios sankcijos nepadarys. Po 2012 m. eksportas buvo įmanomas tik per mainų sandorius, hawala tipo mokėjimus ir pakaitinius susitarimus su užsienio bankais, bet galimybės buvo palyginti ribotos. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Irano pajamos iš naftos ir dujų eksporto nukrito nuo 92,5 mlrd. 2011 m. iki 52 mlrd. 2012 m. ir toliau mažėjo, kol buvo pasiektas susitarimas dėl branduolinės programos. Jei Iranas išliks SWIFT sistemoje, atnaujintos JAV sankcijos tokios žalos, kaip anuomet, nepadarys.
Tai reiškia, kad Europa, kuri jau dabar nesutaria su JAV dėl grasinimų įvesti didelius muitus Europos plieno ir aliuminio eksportui, neprivalo pritarti D.Trumpo sprendimui dėl Irano.
Jei ES atsisakys atskirti Iraną nuo SWIFT, JAV gali paskirti sankcijas šiai sistemai, bet tikėtina, kad tai pakenktų ir pačių amerikiečių interesams, nes rimtus padarinius pajustų viso pasaulio finansų sistema.
Ieškoma pakaitalų
Jei SWIFT taps nepatikima, labai išaugs kitų pavedimų informacinių sistemų poreikis. Tokius sprendimus šiuo metu siūlo blokų grandinių startuoliai ir autoritarinės valstybės.
Kalbama, kad Rusija ir Iranas jau dabar ieško blokų grandinių principu veikiančių mokėjimo sistemų, kurios pakeistų SWIFT ir leistų išvengti sandorių JAV doleriais. Vidaus poreikiams sukurtą SWIFT pakaitalą Rusija šiuo metu bruka Eurazijos ekonominės sąjungos valstybėms – grupelei šalių, drauge su Rusija sudariusių laisvą ekonominę zoną. Šios sistemos patrauklumas tas, kad pranešimai gerokai pigesni nei SWIFT.
Nuo 2015 m. Kinija taip pat bando atrasti būdą atlikti tarptautinius pavedimus juaniais. Ši sistema nėra paplitusi, bet tikriausiai padėtų šaliai apeiti sankcijas. Kuo daugiau problemų turės SWIFT, tuo patrauklesni atrodys jos pakaitalai. Dabar jau niekas labai nenustebtų, jei būtų grįžta prie senosios tvarkos, kai bankai būdavo priversti siųsti ir priimti pavedimų informaciją įvairiais formatais.
Yrant sąjungoms ir neapgalvotai kuriant naujas taisykles pasaulinė infrastruktūra, kurią įpratome laikyti duotybe, gali patirti sukrėtimų ir net žlugti. Europos padedamas SWIFT tinklas gali išlikti neutralus ir padėti išsaugoti sutartį su Iranu, kol JAV vėl bus pasirengusi elgtis nuosaikiau.
