R.Vainienė apie naująją pensijų reformą: valdžia tik žaidžia pensijų žaidimą

Lygiai prieš savaitę, praėjusį pirmadienį, Vyriausybė paviešino ilgai paslaptyje laikytas reformas, kurios palietė net šešias skirtingas sritis. Ypatingai daug diskusijų susilaukė didelių permainų atnešiančios pensijų ir mokesčių reformos.

 Pasak ekonomistės, valstybė, žaisdama pensijų žaidimą, kuris yra ilgas, nes kaupiama ilgai, vėl keičia jo taisykles, vėl keičia sistemą.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Pasak ekonomistės, valstybė, žaisdama pensijų žaidimą, kuris yra ilgas, nes kaupiama ilgai, vėl keičia jo taisykles, vėl keičia sistemą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nors nuomonių visokių, ekspertė ir buvusi Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė įsitikinusi: reformos, susijusios su papildomos pensijos kaupimu, yra tikras kaupimo žlugdymas.<br>V.Balkūno nuotr.
Nors nuomonių visokių, ekspertė ir buvusi Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė įsitikinusi: reformos, susijusios su papildomos pensijos kaupimu, yra tikras kaupimo žlugdymas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-04-23 16:48, atnaujinta 2018-04-23 16:53

Nors nuomonių visokių, ekspertė ir buvusi Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė įsitikinusi: reformos, susijusios su papildomos pensijos kaupimu, yra tikras kaupimo žlugdymas.

Paveiks puse milijono

Pasak ekonomistės, valstybė, žaisdama pensijų žaidimą, kuris yra ilgas, nes kaupiama ilgai, vėl keičia jo taisykles, vėl keičia sistemą.

„Lietuva – paradoksų šalis. Kas yra laikina – tampa amžina, o kas amžina – tampa laikina. Kas dabar rinksis papildomą kaupimą ( 4 proc. nuo darbo užmokesčio ir 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iš valstybės biudžeto – red.pastaba)?

Rinksis tie asmenys, kam 4 proc. nuo jų darbo užmokesčio yra nereikšminga suma, o tai yra didesnes pajamas gaunantys žmonės“, – įsitikinusi ekonomistė.

Tiesa, jos teigimu, įsigaliojus reformai, kaupti pensijos gali neskubėti apie pusė milijono gyventojų, kurie iki šiol pensijai kaupdavo minimaliai, schema 2+0+0, ir čia yra vienas pagrindinių reformos minusų.

„Įsivaizduokite, žmogus gauna minimalią algą ir jis staiga gauna 2 proc. daugiau atlyginimo.

Klausimas, ar man prisidėti dar 2 proc. nuo savo atlyginimo, kad kažkada turėčiau pensiją, ar man geriau tie 2 papildomi procentai dabar? Ypač, kai pajamos tokios nedidelės ir man reikia vaikus leisti į mokyklą“, – sakė R.Vainienė ir pabrėžė, kad dėl naujosios kaupimo schemos kaupimu nepasirūpins tie, kuriems labiausiai reikėtų juo rūpintis – mažas pajamas gaunantys žmonės.

Minusų mato ir daugiau

Ekspertė kaip dar du reformos minusus įvardino, kad perpus buvo sumažintas kaupiamųjų fondų administravimo mokestis ir perpus mažinta anuiteto suma.

„Dėl anuitetų... Jeigu žmogus kaupė, kaupė, kaupė, bet jam jau yra uždėtas apribojimas, jis savo pinigais galės disponuoti tik tada, kai jam sueis pensinis amžius.

O jis ateina, ir žmogus norėtų spręsti pats, ar jis gali visą sumą panaudoti iškart, ar draudimo bendrovėje įsigyti dar vieną paslaugą – anuitetą. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį gausiu po kažkokią dalelę, apskaičiuotą iš savo pinigų iki kol numirsiu.

Manau, kad svarbu, jog pats žmogus priimtų sprendimą, o nebūtų nuvarytas į anuitetą. Įsivaizduokite, koks bus žmonių pasipiktinimas tada, kai bus sukaupta didelė pinigų suma, žmogus įsigis anuitetą ir po kelių mėnesių mirs. Juk viskas bus atiduota draudikams“, – sakė ekonomistė.

Anot jos, jei žmogus iškart gavęs savo pensiją, ją išleis ir iš tų pinigų įsidės langus ar dantis, pensininkas pas valdininkus su ištiesta ranka tikrai neis.

„Pensininkai iš valdžios nieko kito, kaip pensijos, negauna ir neprašo. Jiems ateiti su ištiesta ranka nebeįmanoma, juk jie vaikų nebegimdo, vaikų pinigų neprašys, o išleidė papildomus pinigus žinos, kad jie lieka tada tik su ta „sodrine“ pensija“, – dėstė moteris.

Planus gali koreguoti krizė

Kalbant apie 2 proc., kuriuos pagal naująją tvarką prie kaupimo II pakopoje pridėtų valstybė, R.Vainienė įsitikinusi, kad tai tik pažadai, nes po kurio laiko, kai ateis krizė, valstybės planai staiga gali pasikeisti.

„2 proc. valstybės dotacija jau yra ir dabar, tačiau nuo Andriaus Kubiliaus laikų kitos krizės dar nebuvo. Aš esu tikra. Tai mūsų 27-erių metų patirtis. Jeigu staigiai krenta biudžeto pajamos, yra naikinamos tam tikros lengvatos. Valdžia davė – valdžia atėmė ir negali pasiskųsti. Jei ateitų sunkmetis, žiūrint į tai, kad valdžia prieš tai nesilaikė savo pažadų dėl pensijų kaupimo, prognozuoju, kad čia būtų pirmos žirklutės“, – aiškino R.Vainienė.

Jos teigimu, 2 proc. valstybės parama kaupiančiajam būtų lengviausiai keičiamas parametras.

Kas keičiasi?

Jeigu bus priimta naujoji pensijų kaupimo tvarka, anot ekonomistės, žmonės iš naujo turės apsispręsti dėl pensijų kaupimo.

„Ir vėl laba diena. Vėl iš naujo reikės priimti sprendimą, kurį jau buvome priėmę keliskart. O jeigu kam yra virš 30 metų, jis dar kas tris metus turės jį priimti ir apsispręsti ar kaupti ir kaip.

Tie žmonės turės apsispręsti ar tai, kas buvo įmokėta į pensijų fondus iš „Sodros“, sugrįžta į ją, ir pensija atsistato, arba jie renkasi 4+2 modelį, kur turės prisidėti savo 4 proc., kurie nekaupdavo, o kurie kaupdavo – 2 proc.“, – sakė ji.

Tai, kad asmenys, esantys iki 40 metų į pensijos kaupimo fondus bus įtraukiami automatiškai, R.Vainienė sako nieko blogo nematanti ir net priešingai, sako, kad geriau jie yra įtraukiami, nei neįtraukiami.

„Jie vis tiek turės apsispręsti, kuriame pensijų fonde kaupti. Gerai, kad primenama, jog reikia kaupti. Geriau kai tave įtraukia ir tu turi išeiti, o jauni žmonės išeiti moka“, – sakė ekspertė.

Palygino su Norvegija

Prakalbus apie valstybinio fondo steigimą Lietuvoje, R.Vainienė užsiminė apie Norvegijos pavyzdį.

„Kai pas mus kalbama apie valstybinį pensijų fondą, niekas nepamini, iš ko tas fondas bus suformuotas.

Norvegijos atveju, fondas formuojamas iš lėšų, kurios gautos pardavus naftą. Tai šaliai, kuri kažkada buvo labai neturtinga, labai pasisekė, kad ji aptiko naftos išteklius ir laikoma, kad naftos ištekliai yra visų Norvegijos piliečių ir kad nebūtų taip, jog valdžia pardavusi naftą tuos pinigus ištaško, ji juos investuoja į vertybinius popierius, akcijas, ir po to iš to moka pensijas“, – apie Norvegiją kalbėjo ekonomistė.

Pasak jos, jeigu Lietuva rastų išteklių, tarkime, naftos ar skalūnų dujų, tada galėtų lygintis su Norvegija, tačiau kol kas valstybinis pensijų fondas nelabai skirtųsi nuo privačių šalyje esančių fondų, kur pensijas susikaupti kiekvienas turi sau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.