Vilnietę atakuoja kriptovaliutų prekeivis: „Skambučiai primena pokalbius su maniaku“

Vilnietė Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pirmadienį pasijuto lyg seriale apie persekiojamus žmones. Moterį įkyriai atakavo rusakalbis kriptovaliutų pardavėjas, prisistatęs Jevgenijumi. Lietuvos bankas yra įspėjęs apie galimas grėsmes – investicinių paslaugų rinkoje neretai paslaugas siūlo sukčiai arba įmonės, neturinčios teisės vykdyti šios veiklos.

Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažnai sulaukia įtartinų skambučių. <br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažnai sulaukia įtartinų skambučių. <br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažnai sulaukia įtartinų skambučių. <br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažnai sulaukia įtartinų skambučių. <br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažnai sulaukia įtartinų skambučių. <br>kiti
Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažnai sulaukia įtartinų skambučių. <br>kiti
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 21, 2018, 3:43 PM, atnaujinta May 21, 2018, 3:57 PM

„Per penkias minutes jis skambino šešis kartus. Tris iš jų atsiliepiau. Mėginau visaip kaip paaiškinti, kad man nerūpi jo siūlomi dalykai, primygtinai reikalavau, kad jis daugiau nebeskambintų. Tačiau telefonas vis netilo“, – pasakojo Laura.

Ypač ją pribloškė tai, kad jis tiksliai žinojo jos gimimo datą, kad ji gyvena Vilniuje.

„Jaučiausi lyg kalbėčiau su išprotėjusiu robotu iš fantastikos filmų, nes jis kalbėjo nepertraukiamai“, – pasakojo moteris.

Pirmą kartą atsiliepusi Laura pasakė vairuojanti automobilį. Jevgenijus prisistatė ir pasiūlė sutarti kitą laiką, kada būtų patogu kalbėtis, mat jis esą nenorįs, kad moteris sukeltų avariją. Laura mėgino paklausti, kokiu klausimu jis skambina.

„Atsakymo taip ir nesulaukiau. Tačiau jau buvau skaičiusi straipsnių apie tokius skambučius, o ir girdėjusi, kaip kolegė kalbėjo su kriptovaliutų pardavėjais. Tad nujausdama, kad galimai tai toks pat atvejis, pasiūliau man nebeskambinti“, – kaip ketino užbaigti pirmąjį pokalbį, papasakojo Laura.

Tiesa, jos girdėtais atvejais skambindavo egzotiškų salų numeriais, o šįsyk tai buvo Vilniaus numeris. Laurai Jevgenijus skambino tokiu numeriu – 214 02 75.

„Ignoruojate visus? Kodėl taip darote? Tai nėra suaugusiojo poelgis“, – spaudė prie sienos Jevgenijus, tačiau vilnietė tiesiog išjungė telefoną.

Po kelių minučių mobilusis vėl suskambėjo.

„Dar kartą laba diena. O dabar galime normaliai pakalbėti?“, – klausė Jevgenijus.

„O jūs iš kur? Iš policijos? Ne? Nenoriu su jumis kalbėti“, – tepasakė Laura.

„Šiandien nenorite kalbėti, o rytoj, poryt gal norėsite “, – rėmė prie sienos įkyruolis.

„Apie ką jūs norite kalbėti?“ – paklausė Laura.

„Apie kriptovaliutas. Tarkim, banalus pavyzdys jums – bitkoinas. Pasakykite man, ar ką nors darėte šia kryptimi?“, – lyg upė čiurleno Jevgenijaus žodžiai.

Tai, kad atsakymai į tokius klausimus yra asmeninė informacija, jam nerūpėjo. Laura išjungė telefoną.

Jevgenijus perskambino darsyk. Šįsyk atsiliepė Lauros kolegė, tačiau Jevgenijui kitas balsas buvo nė motais.

„Dar kartą laba diena. Apie kokius asmeninius duomenis jūs kalbėjote?“, – mygė vyras.

„O kodėl jūs taip įkyriai skambinate šiuo telefonu?“, – paklausė Lauros kolegė.

„Todėl, kad jūs taip įkyriai metate ragelį“, – pasakė Jevgenijus.

„O jums neatrodo, kad tai asmeninis numeris ir jūs neturite teisės skambinti“, – iš pradžių dar ramiai kalbėjo atsiliepusioji.

„Jūsų asmeniniai duomenys laisvai pasiekiami internete“, – bandė ginčytis rusiškai kalbantis vyras.

„Jums aiškiai pasakyta, kad nenori su jumis kalbėti“, – sakė Lauros kolegė.

„Tai aš noriu su jumis pakalbėti“, – nenusileido vyras.

„Tai jūsų problema“, – tarstelėjo moteris.

„Tai ne problema, tai banali situacija, kuri gali jums krauti pelną. O jūs nenorite apie tai net pakalbėti“, – mygė Jevgenijus.

„Taip, nenoriu“, – pasakė Lauros kolegė.

„Jūsų vardas Laura? (vardas pakeistas)?“, – klausė vyras.

„Ne, aš ne Laura“, – atsakė moteris.

„O kodėl jūs taip išsigandote? Jūs gyvenate Vilniuje, gimėte (nurodė tikslią Lauros gimimo datą)“, – sakė kriptovaliutų pardavėjas.

„Daugiau nebeskambinkite šiuo telefonu. Kartoju: daugiau nebeskambinkite šiuo telefonu“, – jau pakeltu tonu pasakė Lauros kolegė.

„O kodėl?“, – ramybėje moters nepaliko Jevgenijus.

„Aš nenoriu jūsų girdėti“, – nuskambėjo atsakymas.

„Kur logika? Mes suaugę žmonės, tad kaip suaugę ir bendraukime“, – mintį bandė vingriai užsukti vyras.

„Kartoju paskutinį kartą: nebeskambinkite daugiau“, – pasakė Lauros kolegė.

„Išgirskite mano nuomonę. Jūs savo pasakėte, išklausykite maniškę“, – desperatiškai mėgino tęsti į niekur nevedantį pokalbį Jevgenijus.

Lauros kolegė išjungė telefoną.

„Jis skambino dar tris kartus, bet jau nebekėliau. Nejauku su tokiu žmogumi kalbėti. Tavo žodžiai – it žirniai į sieną, jis jų lyg ir negirdi. Nejaugi jis galėjo įsivaizduoti, kad po tokių pašnekesių pulčiau pirkti jo siūlomus produktus?“ – pasakojo Laura.

Lietuvos bankas pataria būti atsargiems ir budriems

Tokiais skambučiais Lietuvos gyventojams teko domėtis ir Lietuvos bankui. 

Tarkim, nemažai žmonių sulaukė rusiškai kambančių asmenų skambučių, kurie prisistatė kaip platformos yfxcapital.com darbuotojai ir siūlė investuoti į kriptovaliutas. 

Į klausimus apie tokias situacijas portalui lrytas.lt jau anksčiau yra atsakiusi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovė Irena Valiušaitienė:

– Ar sulaukta gyventojų skundų dėl šių skambučių? Ar LB turi kokios nors informacijos apie „YFX“?

– Lietuvos banko duomenimis, su interneto svetainėje yfxcapital.com siūlomomis ir galimai teikiamomis paslaugomis gali būti susijusios Maršalo Respublikos salų kompanijos „YFX Capital“, „T.W capital LTD“ ir „Trust Company Complex“. Kol kas nusiskundimų dėl šių kompanijų veiklos ar padarytos žalos Lietuvos bankas nėra gavęs. yfxcapital.com interneto svetainėje siūloma prekiauti įvairiais produktais (finansiniais susitarimais dėl skirtumų, akcijomis, išankstiniais susitarimais dėl tauriųjų metalų kainų skirtumų ir pan.), kurie teisės aktų nustatyta tvarka laikytini finansinėmis priemonėmis, todėl tokius produktus gali siūlyti tik reikiamą licenciją turintys subjektai. Lietuvos bankas kompanijoms „YFX Capital“, „T.W capital LTD“ ir „Trust Company Complex“ nėra išdavęs licencijų, suteikiančių teisę teikti investicines paslaugas.

Be to, Lietuvos bankas nėra gavęs kitų Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių priežiūros institucijų pranešimų apie šių bendrovių ketinimus teikti investicines paslaugas Lietuvoje, todėl jų veikla čia – neteisėta.

Primename, kad nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvoje gali tik 1) finansų maklerio įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, 2) Lietuvoje ar kitoje ES ar EEE valstybėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir 3) finansų patarėjų įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

Kitoje ES ar EEE valstybėje įsteigta finansų maklerio įmonė gali pradėti veiklą mūsų šalyje tik po to, kai Lietuvos bankas gauna atitinkamus pranešimus iš jų priežiūros institucijų.

– Ar yra atvejų, kuomet žmonės nukentėjo?

– Kalbant konkrečiai apie šią bendrovę, Lietuvos bankas negavo nusiskundimų, kad investuotojai būtų nukentėję jos veiksmų, tačiau pastaruoju metu daugėja atvejų, kai investuotojai praranda lėšas patikėdami jas sukčiams arba investuodami į itin sudėtingus ir rizikingus, neprofesionaliam investuotojui neskirtus ir netinkamus produktus, kuriuos, beje, siūlė ir legalios įmonės.

– Ką patartumėte tokių skambučių sulaukusiems gyventojams?

– Pirmiausiai, būkite atsargūs ir nesusigundykite siūlomais aukso kalnais bei patraukliomis vilionėmis („labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomi negrąžintinai suteikiami premijiniai pinigai (angl.: bonus)“, „itin lanksčios ir išskirtinės prekybos sąlygos“ bei „maži ar išvis netaikomi paslaugų teikimo mokesčiai“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimas“ ir pan.). Sulaukus netikėto skambučio su „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ visų pirma neskubėkite priimti sprendimo. Jeigu neplanavote investuoti ir pasiūlymas iš esmės nedomina, geriausia neklausyti įkalbinėjimų ir iš karto dėti telefono ragelį bei užblokuoti skambinančiojo numerį.

Jeigu pasiūlymas sudomino ir turite galimybių investuoti, tam, kad išvengtumėte sukčių pinklių, pirmiausiai išsiaiškinkite, ar skambinantysis turi teisę siūlyti tokias paslaugas, ar suprantate siūlomus produktus ir galimas rizikas.

Lietuvos bankas yra ne kartą įspėjęs:

Investicinių paslaugų rinkoje neretai paslaugas siūlo sukčiai arba įmonės, neturinčios teisės vykdyti šios veiklos. Reikėtų nepamiršti, kad imituodami teikiamas paslaugas šie „brokeriai“ siekia įvairiais būdais ir priemonėmis pasisavinti investuotojų lėšas.

Išvestiniai finansiniai produktai yra rizikingi ir sudėtingi, dažnai jie siūlomi pasitelkiant agresyvias rinkodaros priemones. Dėl to yra didelė rizika prarasti investuotas lėšas, net ir tuo atveju, kai šį produktą siūlo licencijuota bendrovė ar brokeris.

Būtina įvertinti pavojus, susijusius su prekyba finansinėmis priemonėmis internetinėje erdvėje (galimybė automatiniu būdu įvykdyti klientų sandorius ir atsiskaitymus, nurašyti pinigus iš sąskaitos ar kredito kortelės be investuotojo sutikimo, saugumo spragos ir pan.), taip pat riziką, kuri gali būti susijusi su nusikalstama veikla (pavyzdžiui, su veidrodinėmis internetinėmis svetainėmis, sukurtomis kopijuojant realiai veikiančių licencijuotų subjektų svetaines, ar kitaip suklastotomis internetinėmis svetainėmis, skirtomis nusikalstamu būdu pasisavinti investuotojų lėšas, ir pan.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.