„Mes esame augimo stadijoje. Perkaitimo elementų nematome, tačiau tai nereiškia, kad turėtume būti mažiau budrūs“, – pristatydamas šalies ūkio finansinio stabilumo padėtį, sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Anot V.Vasiliausko, šalies bankų būklė gera. Koncentracija bankų sektoriuje didėja. Pasak V.Vasiliausko, masto ekonomijos prasme efektyvumas yra gerai, bet kyla pavojus dėl konkurencijos mažėjimo, o tai nėra gerai.
Tačiau jis tikras, kad Lietuvoje veikiantys bankai atsparūs galimiems sukrėtimams.
Net jei šalies BVP smuktų daugiau nei 7 proc., o nekilnojamojo turto kainos – daugiau nei 20 proc., LB įsitikinęs, kad bankai sugebėtų sugerti 835 mln. Eur nuostolį, o papildomas kapitalo poreikis būtų palyginti mažas ir siektų 3 mln. Eur. Be to, bankai turimu turtu gebėtų padengti 28 proc. indėlių sumažėjimą.
Kredituoja drąsiau
Kaip sakė LB vadovas, kreditavimas sparčiai auga. Bankai drąsiau skolina smulkiam ir vidutiniam verslui. Bankai labiau linkę skolinti būtent jam, o ne dideliam verslui.
Taip pat jis įžvelgia stabilumą ir pagyvėjimą NT rinkoje.
„Praėjusiais metais būsto rinka buvo aktyviausia pokriziniu laikotarpiu. Metų pradžioje rinka šilo, buvo apie 3 proc. augimas, metų pabaigoje jutome sumažėjimą.
2018 metų pirmas ketvirtis buvo vėsesnis. Galvojome, kas bus. Balandį padėtis stabilizavosi“, – sakė V.Vasiliauskas.
40 proc. būsto sandorių buvo sudaryti įkeičiant būstą. Pernai suteiktų naujų būsto paskolų vertė siekė 70 proc. visos būsto rinkos apyvartos.
Būsto kainų augimas yra sulėtėjęs. Pirmą praėjusių metų pusę kainos augo – buvo netgi dviženklis augimas, tačiau antroje metų pusėje augimas sulėtėjo.
Tikėtina, kad šiemet būsto kainos augs lėčiau, jas veiks ir pasiūla, ir lūkesčiai, ir demografija.
Rinką vėsins demografinė padėtis
Kas veikia būsto rinką? Anot V.Vasiliausko, ją kaitina kylantys atlyginimai, pigios paskolos, kol kas palyginti gera demografinė padėtis sostinėje, vis dar aktyvūs investuotojai.
Tačiau yra veiksnių, kurie šį sektorių vėsins. Tai didėjanti pasiūla, atsakingo skolinimosi nuostatai, prastėsianti demografinė padėtis ir atsargesni lūkesčiai.
Tipinis būsto pirkėjas dabar yra 25-35 metų gyventojas. Tad, mažėjant jaunų žmonių, mažės ir būsto paklausa, daro išvadą V.Vasiliauskas.
Antai komercinio NT pasiūla auga tiek Vilniuje, tiek Kaune. Tačiau didėjant pasiūlai nuomos kainos išliko stabilios. Kaune paklausesni naujesni biurai.
Išvardijo grėsmes
Kas kelia didžiausią riziką šalies ūkio finansų sistemai? Anot Lietuvos banko (LB), tai galimas nekilnojamojo turto kainų burbulas Šiaurės šalyse. Jam sprogus, anot Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko, skaudžius padarinius pajustų tų šalių bankai, taip pat jų kontroliuojami bankai Lietuvoje. O visa tai sukrėstų ekonominį ir finansinį stabilumą mūsų šalyje.
Šiaurės šalyse būsto kainos nustojo augusios, tačiau neašku, ar ilgam, šių šalių gyventojų įsiskolinimas tebėra aukštas.
„Jei Šiaurės šalys patirtų sunkumų, pagrindinis kanalas, kuris galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką, tai kreditavimas, jo sumažėjimas“, – sakė V.Vasiliauskas.
Taip pat galėtų kilti paskolos kaina ir sumažėti indėlininkų pasitikėjimas bankais.
Anot V.Vasiliausko, kol kas NT kainų korekcija Šiaurės šalyse nuosaiki ir grėsmės nekelia, tačiau privalu viską akylai stebėti ir būti pasirengusiems.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų bankų kapitalo pastaraisiais metais mažėjo. Ir jų veikla iš esmės finansuojama ne paskolomis iš pagrindinių bankų, kaip kad buvo prieš ankstesnę krizę.
Bankai turi atlikti namų darbus
Pasak V.Vasiliausko, svarbiausias prioritetas – stiprinti kapitalą, kuris per ekonominius sukrėtimus veikia kaip šarvas. Gera ekonomikos ir finansų sektoriaus būklė ir didelis būsto rinkos aktyvumas leidžia stiprinti bankų atsparumą kaupiant kapitalo atsargą – vadinamąjį anticiklinio kapitalo rezervą.
Bankai iki šių metų pabaigos turi sukaupti 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą, t. y. apie 60 mln. Eur atsargą. Lietuvos bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad subalansuoto augimo laikais anticiklinio kapitalo rezervo norma turėtų siekti 1 proc., todėl dar šiemet planuojama iki šio lygmens padidinti minėtą kapitalo reikalavimą. Dauguma bankų jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų net ir padidintą reikalavimą. Kai kurie mažesnieji bankai, kuriems aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva – skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas.
