Paprastoji eglė – populiariausias žiemos švenčių medelis Lietuvoje, lietuviai jį puošdami kuria Kalėdų dvasią, pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio vadovė Viktorija Anikevičienė.
V.Anikevičienė sakė, kad populiariausias eglutės aukštis – nuo 1 iki 1,5 metro. Kaina priklauso nuo to, kur eglutė užauginta, kokia jos rūšis ir aukštis.
Jeigu medelis iš miško ir parvežtas iš kirtimų, tarkime, retinant mišką, populiariausio aukščio paprastosios eglės kaina siekia 3 eurus. Jeigu eglutė specialiai auginta plantacijoje ir puoselėta būtent Kalėdoms, kaina šiek tiek didesnė – 8 eurai už medelį.
„Mūsų urėdija suskirstyta į 26 padalinius ir skirtingi padaliniai turi savo asortimentą pagal tai, kokios rūšys yra auginamos medelyne. Mes pasiruošiame eglučių tiek, kiek manome, kad bus nupirkta pagal ankstesnius metus.
Kai jau jas visas išperka, labai mažais kiekiais dar išsikertame, pasipildome asortimentą, kad nebūtų taip, kad nėra to medelio vėliau kur dėti“, – pasakojo V.Anikevičienė.
Taip pat kai kuriuose padaliniuose galima įsigyti ir gyvą medelį, norint tai padaryti reikia paskambinti į arčiausiai esantį padalinį bei pasidomėti, ar tokia galimybė egzistuoja.
„Reikėtų iš anksto pasiskambinti ir pasiklausti, nes kiekvienas mūsų medelynas turi savo specifiką ir savitus auginimo būdus, tad kai kuriuose urėdijos medelynuose tikrai galima įsigyti eglučių vazonuose. Paprastoji eglė vazonelyje nuo pusės metro kainuoja 7 eurus“, – sakėatstovė.
Siūlo ir šakas
Valstybinių miškų urėdijos atstovė pasakojo, kad kai kurie lietuviai prisibijo pirkti nukirstą Kalėdų eglutę, tad renkasi įsigyti jos šakų. V.Anikevičienė patikino, kad eglučių kirtimas nepakenkia miškui.
Jos iškertamos iš plantacijų, kur specialiai tam auginamos, arba iš vietų, kur bet kokiu atveju būtų iškirstos. O likusios tuščios plantacijos vėl užsodinamos naujais medeliais.
„Vis dėlto eglutės išlieka populiariausios, bet šiais metais šakų paklausa yra šiek tiek didesnė negu anksčiau.
Žmonės, kurie skambina ir klausia apie šakas, dažniausiai pabrėžia norintys mažiau pakenkti miškui, tad ketina nusipirkti šakų, kurias mes ruošiame iš kirtaviečių.
Tokių žmonių mažai, tačiau paklausa tikrai padidėjusi“, – teigė Nemenčinės regioninio padalinio vadovė.
Taip pat kiekvienais metais urėdija rengia akciją – „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Jos metu nemokamai dalijamos eglių šakos.
„Jeigu neklystu, praėjusiais metais buvo išdalinta beveik 100 tūkstančių eglių šakų per visą Lietuvą. Akcija iš tikrųjų yra labai populiari, niekada nuvežtų šakų neparsivežame atgal.
Vežame sunkvežimiais, žmonės labai džiaugiasi ir naudojasi šia akcija. Tad mes labai džiaugiamės, kad žmonės aktyviai joje dalyvauja“, – sakė V.Anikevičienė.
Šiais metais ši akcija vyks gruodžio 19-ąją nuo 12 iki 19 valandos. Kol kas tiksliai nėra aišku, kuriose vietose bus galima pasiimti šakų, tačiau V.Anikevičienė patikino, kad visi adresai bus skelbiami internetinėje urėdijos svetainėje.
Dažniausiai ši akcija vyksta centrinėse miestų ir miestelių aikštėse, taip pat būna atsiėmimo punktų periferijoje.
Kaip prižiūrėti medelį?
V.Anikevičienė sakė, kad žmonės linkę eglučių ieškoti paskutinę savaitę prieš Kalėdas, tačiau kai kurie įsigyja dar lapkričio viduryje. Tad ji turi patarimų, kaip anksti įsigytą eglutę išlaikyti visą šventinį periodą.
Eglutės gyvavimo laikotarpis labai priklauso nuo oro sąlygų, o jeigu medelis laikomas lauke, spaudžiant šaltukui, jis tikrai atrodys gražiai ir atėjus šventėms.
„Svarbu parsinešus namo eglės nelaikyti prie šilumos šaltinių, tai vienas iš esminių dalykų. Tarkime, jeigu laikote prie lango, reikia žiūrėti, kad ji nestovėtų prie radiatoriaus ar arti židinio.
Taip pat svarbu kartais ją apipurkšti vandeniu. Idealiu atveju, jeigu įmanoma, stovo talpyklą reikia papildyti vandeniu. Tokiu būdu tikrai įmanoma eglutę išlaikyti ilgai“, – mokė V.Anikevičienė.
Gresia baudos
Jeigu nusprendėte žygiuoti į mišką ir patys parsinešti išsirinktą gražiausią žaliaskarę, apsigalvokite.
Neteisėtas miško sodmenų medelynuose, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimas arba sužalojimas, kuris nebeleidžia jiems augti, užtraukia baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimties eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad bauda – dar ne viskas. Nors baudos siekia 30 eurų, papildomai dar tenka atlyginti gamtai padarytą žalą bei valdytojui ar miško savininkui nukirstos eglutės kainą.
„Tikrai žmonės vis sąmoningesni, bent jau mūsų padalinyje, viename iš 26-ių, pernai nebuvo nė vienos baudos. Jos dešimtimis kartų didesnės, negu atvažiuoti ir nusipirkti medelį“, – teigė V.Anikevičienė.
Kur dėti eglutę po švenčių?
Tiems, kurie puošia negyvas eglutes ir mėgsta dekoratyvines, pakanka po švenčių puošmeną atgal sudėti į dėžę ir pastatyti sandėlyje laukti kitų metų. Tačiau ką daryti tiems, kurie namus puošė gyvomis eglutėmis?
„Kai kurios savivaldybės organizuoja labai gražią akciją ir surenka eglutes, pastato specialius konteinerius, netgi rengia atsisveikinimą su Kalėdų eglute, todėl labai skatinčiau žmones pasinaudoti šia akcija.
Taip pat yra atliekų aikštelės, kuriose surenkamos biologinės atliekos ir kompostuojamos. Kaime gyvenantys žmonės eglutes panaudoja kaip kurą“, – vardijo urėdijų atstovė.
