Reikia informuoti banką
Atrodo, ilgus metus kantriai dirbate, tačiau staiga pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, atėjus ekonominiam sunkmečiui ar įmonei susidūrus su didžiulėmis problemomis, bankrutuojant pasitraukti tenka ir jums. Netenkate darbo, tačiau iš banko turite pasiėmę būsto kreditą.
Scenarijus – tikrai ne maloniausias, tačiau gyvenime – tikrai dažnai pasitaikantis. Ką, tokiu atveju, žinoti pirmiausia?
Anot M. Jansono, jeigu sutartyje įrašyta, kad praradęs darbą žmogus apie tai privalo informuoti banką, jis turėtų taip ir padaryti. Visa tai yra skirta tam, kad bankas į tokią situaciją papuolusiems žmonėms galėtų padėti.
„Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas nuo 2017 m. liepos 1 d. yra priimtos „kreditų atostogos“, apie kurias žmonės mažai žino. Tad dabar žmonės, susidūrę su tokiais atvejais kaip darbo praradimas, skyrybos ar koks kitas įvykis, dėl kurio negali mokėti įmokų, gali paprašyti banko trijų mėnesių kredito atostogų ir mokėti tik palūkanas“, – lrytas.lt teigia M. Jansonas.
„Tai yra labai normalus dalykas – tik, gaila, kad Lietuvos bankas vėl atstovauja bankams, o ne žmonėms. Kredito atostogas buvo galima padaryti ir šešių, ir devynių mėnesių, bet, kaip visada, bankas labiau myli bankus – jie padarė patį minimaliausią, trijų mėnesių laikotarpį“, – apgailestavo pašnekovas.
Jo teigimu, jei žmogus nori atidėti įmokų mokėjimą, labai svarbu tai bankui pranešti dar iki skolos sudarymo. Jei bus vėluojama mėnesį ar du, gali būti, kad bankas nebegalės pritaikyti kredito atostogų.
„Tad jeigu žmogus jau gavo atleidimo lapelį ar keičia darbą sąmoningai, jis turi raštu informuoti banką, kad šiuo metu yra be darbo, turi finansinių problemų ir kad jam reikia pagalbos. O bankas pagal įstatymą irgi privalo dėti visas pastangas, kad žmonėms, susiduriantiems su finansinėmis problemomis, nebūtų nutraukta kredito sutartis“, – sakė M. Jansonas.
Didžiausia klaida, anot pašnekovo, yra žmonių galvojimas, kad jie „kažkaip išsisuks“, per mėnesį ar du ras darbą.
„Po to labai greit įsisukama į skolas, nes prasideda vėlavimai mokėti įmokas. O tokiu atveju bankai jau reikalauja padengti visus įsiskolinimus, nes tik tada galės skirti kredito atostogas“, – įspėjo FIKVA prezidentas.
Susirasti darbui – du mėnesiai
Pašnekovas pabrėžė, kad kreiptis į banką neišgalint mokėti įmokų – nieko blogo: „Tiesiog reikia kreiptis į banką raštu. Ir jis neturi teisės nei pakeisti banko maržos, nei kredito sutarties. Bankai dažnai įspėja, jog jeigu jau matote, kad negalėsite mokėti įmokų du mėnesius, būtinai informuokite, kad galėtų pasiūlyti kokį nors sprendimą.“
Pasak M. Jansono, geriausia žmogui apie tai, kad tris mėnesius neišgalės mokėti įmokų, informuoti banką vos sužinojus, kad neteks darbo.
„Ir tada bankas raštu patvirtina, kad sutinka, jog jūs dabar mokėsite tik palūkanas be kredito dalies. Ir tada jau žmogus per daugiausia du mėnesius turi susirasti darbą – nes jei po dviejų mėnesių įsidarbins, tai algą gaus tik dar po mėnesio.
Tai reiškia, kad po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai prarado darbą, žmogus jau turi gauti algą, kad galėtų toliau tęsti bankinius įsipareigojimus“, – teigė jis.
Svarbiausia – nevėluoti mokėti įmokų
Anot FIKVA prezidento, jei nebus vėlavimų mokėti įmokas, dėl kurių bankas praneštų kredito biurui „Creditinfo“, tai darbo praradimas neturi jokios įtakos kitų kreditų ėmimui. Svarbiausias dalykas – nevėluoti bankui mokėti.
„Norintiems išvengti tokių dalykų, bankai siūlo draudimą nuo pajamų praradimo, kuris veikia tuo atveju, jei, pavyzdžiui, bankrutuoja kompanija, kurioje žmogus dirba. Tokiu atveju draudimas sumoka įmokas bankui už tris ar šešis mėnesius“, – pasakojo M. Jansonas.
Visgi, jo nuomone, kur kas saugiau prieš imant kreditą turėti susitaupius savo šešių ar bent trijų mėnesių išlaidų rezervą. Tai yra tokios išlaidos, be kurių žmogus negali apsieiti – į jas įskaičiuojami komunaliniai mokesčiai, pinigai maistui, tos pačios įmokos bankui ir pan.
„Jei, sakykime, šeimai per mėnesį pragyvenimui reikia pusantro tūkstančio, tuomet jai reikia turėti sukaupus mažiausiai devynis tūkstančius, ir ji tuomet jau niekada su problemomis neturėtų susidurti. Galės apsieiti be kredito atostogų ir kitų pagalbų, visada sau padėti“, – patarė pašnekovas.
Įsiskolinusieji praranda ramybę
Didžiausios problemos kyla tada, kai kreditas yra imamas neapgalvotai, įsitikinęs FIKVA prezidentas. „Žmonės nepaskaičiuoja ir neretai lieka ne tik be rezervo, bet dar ir įsiskolina tėvams, draugams. Ne veltui daug kas sako – gyvenau ramiai, kol nepasiėmiau kredito“, – kalbėjo M. Jansonas.
Bijodami neišsimokėti kreditų žmonės ima gyventi nuolat nerimaudami, sako jis.
Bijoma prarasti darbą, susirgti, net susilaukti vaikų, nes visa tai daro įtaką pajamoms. „Yra ES direktyvos, kad žmogus įsipareigoja uždirbti ne mažiau negu tą dieną, kai pasiėmė kreditą“, – aiškino FIKVA prezidentas.
„Jei pajamos sumažėja arba žmonių skaičius šeimoje padidėja, žmogus turi iškart informuoti banką ir atidžiai stebėti, kad nebūtų vėlavimų sumokėti įmokas ir kredito sutarčių nutraukimo. Pagal įstatymą užtenka 90 dienų vėluoti sumokėti įmoką ir bankas jau gali nutraukti sutartį“, – perspėjo M. Jansonas.
Bankai ragina nebijoti kreiptis
Banko „Luminor“ Privačių klientų finansavimo grupės vadovė Regina Ungailaitienė ragino klientus pagalvoti apie sunkesnį periodą ir atsidėti santaupų ateičiai.
„Jei jau taip nutiko, kad santaupų klientas neturi, siūlome atkreipti dėmesį į sutarties sąlygas, kadangi pagal galiojančius įstatymus mokėjimai gali būti atidedami (tiesa, ne ilgesniam nei 3 mėn. terminui), kai klientas ar bendraskolis išsiskyrė arba neteko sutuoktinio, tapo nedarbingas ar iš dalies darbingas, jų sutuoktiniai prarado darbą. Tokius pakeitimus atliekame tiesiog gavę kliento prašymą.
O „Luminor“ banko klientai gali naudotis „atidėto mokėjimo“ paslauga, ji yra mūsų sutartyse – klientas gali atidėti kartą per tris metus trims mėnesiams savo įmokas“, – aiškino atstovė.
Jei momentinis vėlavimas atsitinka dėl to, kad darbdavys ne laiku moka atlyginimą, R. Ungailaitienė patarė klientui apsvarstyti įmokos mokėjimo dienos keitimą, atitinkamai prisiderinant prie mokamo darbo užmokesčio – sąlygų keitimo tvarka numato tokius pakeitimus gavus kliento prašymą.
Tuo metu „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pateikė lakonišką atsakymą: „Tokiais atvejais raginame kreiptis į banką ir pasikonsultuoti su banko konsultantais, kurie pasistengs rasti geriausią abiems pusėms tinkantį sprendimą“.
SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė lrytas.lt aiškino, kad būsto kreditas yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, galintis trukti kelis dešimtmečius, ir per tokį ilgą laiką asmens ar šeimos pajamos gali svyruoti dėl įvairių priežasčių.
„Todėl patariame iš anksto pasirūpinti finansine „pagalve“. Taip vadiname 3–6 mėnesių asmens ar šeimos būtinųjų išlaidų dydžio santaupas. Tai turėtų būti neliečiamos, iš karto galimos panaudoti santaupos, kurios bus reikalingos nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, laikinai praradus darbingumą ar staiga netekus darbo“, – patarė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasikeitus finansinei situacijai ir iškilus sunkumams grąžinant kreditą, ji ragino būtinai kreiptis į banką.
„Susisiekti su SEB banko konsultantais galite ir nuotoliniu būdu – telefonu arba užsiregistruoti į vaizdo konsultaciją internetu. Neleiskite įsiskolinimams augti: su banku aptarkite įvairias galimybes. Kuo greičiau veiksite, tuo lengviau bus išvengti didesnių rūpesčių“, – aiškino atstovė.
Pasak jos, bankas kiekvieną situaciją vertina individualiai ir kartu su klientu aptaria, kokių priemonių konkrečioje situacijoje galima būtų imtis, ir išvardijo kelis galimus variantus: „Įmokos dienos pakeitimas – ši priemonė gali būti taikoma, jei darbo užmokestis yra visuomet mokamas vėliau nei mokama įmoka už būsto kreditą.
Mokėjimo atidėjimas – susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, galima kreiptis į banką su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą. Atidėjus kredito įmokų mokėjimą, mokamos tik palūkanos.
Kiti įvairūs pakeitimai mokėjimų grafikuose, kurie leistų laikinai ar nuolat sumažinti mėnesinės kredito įmokos dydį (pavyzdžiui, kredito grąžinimo metodo pakeitimas iš linijinio į anuitetą, termino pakeitimas ar pan.)“
S. Gutauskaitė-Bubnelienė sakė, kad SEB bankas pastebi, jog skolindamiesi būstui jų klientai elgiasi atsakingai ir apgalvoja kelis žingsnius į priekį. „Būtent todėl dažnas jų renkasi ir papildomą finansinę apsaugą, padedančią vykdyti finansinius įsipareigojimus net ir susidūrus su sunkumais – draudimą „Saugus kreditas“, – kalbėjo ji.
Vyresni negu 50 – mažiausiai pasitikintys
SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai į finansinius įsipareigojimus žiūri labai atsakingai ir stengiasi jų laikytis.
Apklausa taip pat atskleidė, kad vyresni negu 50 metų asmenys jaučiasi mažiausiai pasitikintys dėl savo galimybių, jei prarastų darbą ir jiems tektų susirasti kitą, kuriame gautų panašaus dydžio atlyginimą. Kas penktas iš jų teigia, kad tokio darbo jiems greičiausiai nebepavyktų susirasti.
Priešingai mano asmenys iki 30 metų – beveik absoliuti dalis jų mano, kad susirasti naują darbą ir gauti tokį pat atlyginimą problemų nekiltų.
Taip pat nepasiteisino spėjimas, kad tie žmonės, kurie prasčiau vertina savo galimybes, bus pasirūpinę didesnėmis santaupomis – beveik trečdalis respondentų, maniusių, kad darbo, kur būtų mokamas panašus atlyginimas, nebesuras, santaupų teturėjo vienam mėnesiui.
Todėl planuojantiems imti paskolą ar jau turintiems finansinių įsipareigojimų gyventojams rekomenduojame įvertinti savo pajamų stabilumą. Tikimybė, kad pajamos ateityje ilgam nesumažės yra didesnė, jei žmogaus kvalifikacija aukšta ir paklausi rinkoje, jei jo darbdavys patyręs, stabilus ir patikimas, jei savo darbovietėje žmogus dirba ne pirmus mėnesius.
Reprezentatyvią apklausą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2019 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. Iš viso apklausti 1 002 vyresni negu 18 metų gyventojai.
