Kol sveikatos apsaugos specialistai tikina, kad gyventojai parduotuvėse lankosi net dažniau nei prieš koronavirusui pasiekiant Lietuvai, prekybininkai atkerta, jog naujausias nueinančios Vyriausybės pasiūlymas savaitgaliais stabdyti ne maisto prekių parduotuvių darbą tik padidintų užsikrėtimo riziką.
Lankosi dažnai
„Šią savaitę stebėsime situaciją, ir jei ji nesikeičia, Vyriausybė yra nusiteikusi priimti sprendimus dėl prekybos centrų tinklų apribojimų, kaip tai buvo padaryta Latvijoje“, – pirmadienį kalbėjo A. Veryga.
Latvijoje lapkričio pradžioje įvedus ekstremaliąją padėtį savaitgaliais ir per valstybines šventes dirba tik maisto ir gyvūnų prekių parduotuvės, vaistinės, knygynai, kioskai, optikos, higienos ir buities prekių parduotuvės, telekomunikacijų salonai prekybos centruose.
Savo ruožtu S.Skvernelis antradienį pakartojo, kad prekybos centrams neužtikrinus žmonių srautų ribojimo, gali tekti griežtinti jų veiklos sąlygas.
„Aš manau, kad šita savaitė yra kritinis lūžio taškas, jei matysime, kad nedavė poveikio, tam tikras sritis, matyt, reikės pareglamentuoti griežčiau, ten, kuri masiniai žmonių susidūrimai“, – sakė S. Skvernelis.
„Matome, kad labai didelis žmonių susibūrimas yra prekybos-pramogų centruose, ir, jei artimiausiomis dienomis jie nesiims veiksmų, kad būtų užtikrinti saugos reikalavimai, srautų reguliavimas, reikės ten sprendimus priiminėt“, – pažymėjo premjeras.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, jog prekybos centrų uždarymas – svarstytinas klausimas, nes gyventojai prekybos vietose lankosi dažnai.
„Tam, kad matytume persilaužimą ir koronaviruso atvejų skaičiaus mažėjimą, dabartinių priemonių greičiausiai neužteks. Gyventojų mobilumo pokyčiai rodo, jog, lyginant su pavasariu, kada turėjome pirmąjį piką, Lietuvos gyventojai judėjo gerokai mažiau, ir viruso plitimas buvo suvaldytas greitai ir gana sėkmingai.
Tačiau iš tų duomenų, kuriuos turime, matome, kad gyventojai maisto prekių parduotuvėse lankosi net dažniau negu iki COVID-19 atėjimo į Lietuvą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje kalbėjo M.Stankūnas.
Iškalbingi skaičiai
Tuo metu ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, „Google“ mobilumo ataskaita rodo, kad gyventojų mobilumas iš tiesų yra sumažėjęs.
„Google“ mobilumo ataskaita rodo, kad gyventojų apsilankymas tiek laisvalaikio, tiek prekybos vietose, tiek vaistinėse bei darbo vietose, lyginant su rugsėju, yra gerokai nukritęs. Jau nuo rugsėjo, sparčiau plintant virusui, net netaikant jokių papildomų karantino priemonių gyventojų mobilumas buvo nukritęs. Dabar jis yra nukritęs maždaug iki pusės to lygio, kuris buvo pavasarį, kada iš esmės viskas buvo uždaryta ir galiojo patys griežčiausi suvaržymai.
Todėl tikrai negalima sakyti, kad dabar galiojančios karantino priemonės neveikia ir kad gyventojai nepakeitė savo įpročių, tačiau reikia pripažinti, jog yra nemažai skeptikų, kurie netiki virusu arba jo daroma žala, ir tokia visuomenės dalis yra nemaža – ją mes turbūt ir pastebime“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, reikėtų toliau stebėti užsikrėtimų situaciją, ir, jeigu užsikrėtimų skaičius nemažės, tai reikš, kad dabartinių apribojimų neužtenka ir prekybos centrų veiklą iš tiesų reikėtų stabdyti.
Visgi, anot N.Mačiulio, nuostoliai, prekybos centrų ir ne maisto prekių parduotuvių patirti pirmojo karantino metu, skirsis nuo tų, kuriuos verslai patirtų dėl uždarymo lapkričio pabaigoje ar gruodį.
„Lapkritis išsiskiria tuo, kad tai yra prieškalėdinis laikotarpis, ir mažmeninė prekyba būna daug aktyvesnė negu pavasarį. Kita vertus, ir gyventojai, ir verslai prisitaikė prie prekybos internetu. Tie, kas anksčiau to nepraktikavo, dabar daug aktyviau perka internetu: šiemet mažmeninė prekyba internetu išaugo daugiau nei 50 proc.
Tai – tikrai labai iškalbingi skaičiai, kurie parodo, kad net be jokių suvaržymų ir draudimų didelė dalis gyventojų renkasi ne fizinį apsipirkinėjimą parduotuvėje, prekybos centre, tačiau užsisako įvairias prekes internetu. Taigi net ir uždarius parduotuvę didelė dalis pardavimų persikeltų į elektroninę erdvę, tačiau, be jokios abejonės, būtų stebimas pardavimų kritimas“, – teigė ekonomistas.
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ spalį atliktos apklausos duomenimis, du iš trijų (66 proc.) mūsų šalies gyventojų buvo nusiteikę Kalėdų dovanas pirkti prekybos centruose. Mažesnė dalis, arba beveik kas antras (46 proc.) nusiteikęs dairytis jų internete.
N.Mačiulis pažymi, kad labiausiai šioje situacijoje nukenčia ne prekių, o paslaugų parduotuvės – ne maisto prekių parduotuvės vis dar turi galimybę prekiauti internetu, tačiau didžioji dalis paslaugas teikiančių įmonių jau buvo priverstos veiklą sustabdyti – jos ir patirs daugiausiai didžiausius finansinius nuostolius.
Latvijos pavyzdys – nepasiteisino
„Newsec’’ grupės, valdančios Vilniaus „Ozą“, Kauno „Akropolį“, „BIG Vilnius“ ir kitus prekybos centrus, vadovės Ridos Kalvaitienės teigimu, prekybos centrų uždarymo pavyktų išvengti, jei visi – tiek skirtingų verslų atstovai, tiek gyventojai – sąžiningai rūpintųsi savo ir aplinkinių saugumu.
„Deja, pastebime, kad mažesniems prekybininkams (ne prekybos centrams) kai kuriuos reikalavimus įgyvendinti sunkiau, todėl nepavyksta išlaikyti ir maksimaliai saugios aplinkos lankytojams. (...)
Didieji prekybos centrai turi pakankamai resursų užtikrinti, jog galimybę palaikyti itin aukštus saugumo standartus turėtų ir jų patalpose įsikūrę nuomininkai – samdo daugiau apsaugos darbuotojų, teikia rekomendacijas dėl dezinfekavimo ir saugaus darbo organizavimo.
Reikalaujamą 10 kv. m plotą, tenkantį vienam lankytojui, didieji prekybos centrai sėkmingai įgyvendina dėl didesnių erdvių, pavyzdžiui, vienam lankytojui prekybos ir pramogų centre „Ozas“ šiuo metu tenka nuo 30 iki 40 kv. m ploto. Dėl šios priežasties, o kartu – ir gerokai trumpesnio nei 15 min. kontakto su kitais lankytojais ar darbuotojais – viruso plitimo rizika prekybos centruose išlieka gana maža“, – teigė R.Kalvaitienės.
Be to, R.Kalvaitienės teigimu, uždarius pramogų vietas – sporto klubus, kino teatrą, šeimos pramogų parkus, o restoranams tiekiant maistą tik išsinešti – lankytojai į prekybos centrus vyksta tik tikslingai apsipirkti ir ten praleidžia vis mažiau laiko.
„Gerokai kritę ir prekybos centrų lankytojų srautai – tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis išlieka panašūs, prie maksimalaus leistino lankytojų skaičiaus nė viename prekybos centre dar nebuvome priartėję. Jei tendencijos išliks panašios, maksimalaus leistino skaičiaus, tikėtina, nepasieksime net prieš pat Kalėdas“, – teigė grupės vadovė.
Šiuo metu pateiktą siūlymą stabdyti prekybos centrų veiklą savaitgaliais „Newsec“ taip pat vertina neigiamai.
„Latvijos prekybos centrų patirtis rodo, kad karantino metu ribojant pardavimo vietų darbo laiką savaitgaliais, ženkliai padidėjo darbo dienomis atvykstančių lankytojų srautai. Sumažinus apsipirkimui skirtų dienų skaičių, tai padidins lankytojų koncentraciją ir užkirs kelią efektyviai mažinti viruso plitimo riziką“, – pažymėjo R.Kalvaitienė.
Lankytojų srautai Vilniaus „Oze“, Kauno „Akropolyje“, „BIG Vilnius“ po pirmojo karantino nesugrįžo į ankstesnį lygmenį, o nuo antrojo karantino pradžios stebimas drastiškas kritimas – kai kuriuose objektuose srautai sumažėjo daugiau nei per pusę.
„Be ženkliai sumažėjusio lankytojų skaičiaus, po pirmojo karantino fiksavome ir kritusias apyvartas. Beje, vidutinis lankytojo krepšelis yra didesnis, kas patvirtina, kad lankytojai į prekybos centrus vyksta tikslingai apsipirkti, tačiau apyvartos vis tiek kritusios gana ženkliai, ypač lapkritį, po restoranų ir pramogų sektorių uždarymo“, – sakė R.Kalvaitienė.
„Newsec“ valdomuose prekybos centruose planuojama 25 proc. padidinti apsaugos ir valymo (dezinfekavimo) darbuotojų skaičių, automobilių stovėjimo aikštelėse riboti automobilių srautą, parkavimuisi skiriant kas antrą vietą.
Prieššventiniu laikotarpiu planuojama ir vėl matuoti temperatūrą kiekvienam prekybos centro lankytojui, apsaugos darbuotojai užtikrintų, kad kiekvienas lankytojas teisingai dėvėtų apsaugos priemones bei primintų apie rekomendaciją dezinfekuoti rankas.
Pasiruošę viskam
„Esame pasiruošę įvairiems tolimesniems pandemijos valdymo scenarijams. Jei ekspertai nuspręs, kad griežtesni apribojimai padės greičiau suvaldyti koronaviruso plitimą, atitinkamai koreguosime ir savo darbą“, – teigia „Panoramos“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė.
B.Kalanovaitės teigimu, pirmojo karantino metu klientų srautas buvo sumažėjęs drastiškai, tačiau jam pasibaigus gana sparčiai augo.
„Tiesa, įprasto prieškarantininio lygio taip ir nepasiekė. Pirkėjai pradėjo labiau planuoti savo vizitus – lankosi rečiau, tačiau vieno apsipirkimo metu perka daugiau. Mūsų verslas yra tiesiogiai priklausomas nuo žmonių savijautos. Tad jei atsirastų vakcina, atsileistų įtampa, visuomenė psichologiškai lengviau pasijustų – tai automatiškai turėtų ir tiesioginę įtaką mūsų lankytojų srautams“, – teigė ji.
Kauno prekybos centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė antrina – pastarosiomis dienomis lankytojui tenkantis kv.m. skaičius vyrauja nuo 40 iki 60 kv. m.
„Vykdome nuolatinę apsauginių kaukių dėvėjimo kontrolę tiek prekybos centro viduje, tiek išorės teritorijoje bei reguliariai transliuojame pranešimus, kuriuose visų prašome laikytis prevencinių saugumo priemonių. Padidinome ir patalpų vėdinimo intensyvumą.
Taip pat padidinome lankytojų būriavimąsi bei kaukių dėvėjimą kontroliuojančių apsaugos darbuotojų skaičių, na, o savaitgaliais, esant šiek tiek didesniems srautams, jis yra dvigubinamas nuo įprasto režimo“, – teigė ji.
Anot jos, ankstesnė patirtis parodė, kad pasibaigus Vyriausybės ribojimams, klientai netrunka sugrįžti.
„Pavasarį, pirmąją dieną po karantino, didesne apimtimi atidarius prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ sulaukėme apie 30-40 proc. įprasto lankytojų skaičiaus, per pirmąsias savaites šis rodiklis pakilo iki 80 proc., o birželio viduryje jau net fiksavome lankytojų srauto augimą.
Rudens pradžioje lankytojų srautas laikėsi arba stabilus lyginant su praėjusiais metais, arba buvo neženkliai mažėjantis. Lankytojų srautams didelę įtaką ir tiesioginę koreliaciją turi dėl LR Vyriausybės ribojimų šiuo metu neveikiantys operatoriai ir jų užimama prekybinio ploto procentinė dalis.
Paskutiniais duomenis, lankytojų srautas, vertinant visą šių metų faktinį periodą (beveik 11 mėn.), pasiekė metų pirmoje pusėje mūsų deklaruotą siekį – 85 proc, t.y. vertinant visus 11 mėn., įskaitant ir periodą, kuomet prekybos centras nevykdė veiklos, – metinis lankytojų srautas mažėjo 15 proc., tačiau ženkliai išaugo krepšelio vertė“, – pažymėjo I.Goštautaitė-Gedutė.
Stebėjo išaugusius srautus
Žiniasklaida pastaruosius savaitgalius pranešė, kad Vilniaus didžiųjų prekybos centrų lankytojų srautas buvo gerokai didesnis nei prieš karantiną, dėl didelio žmonių skaičiaus nebuvo įmanoma užtikrinti atstumų.
Pasak A.Verygos, dėl konkrečios tvarkos, kaip būtų siūloma riboti prekybos centrų darbą, dar bus sprendžiama.
„Esmė yra tokia, kad ribojimai yra priimami ten, kur yra didelės traukos vietos, t. y. dideli prekybos centrai, kur veikia daug parduotuvių ir kur žmonės susirenka savotiškai leisti laisvalaikį“, – sakė A. Veryga.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1169 nauji užsikrėtimai. Iš viso COVID-19 nustatytas jau 49 393 žmonėms. Šiuo metu serga – 37 222. Nuo koronaviruso pirmadienį mirė 17 pacientų. Lietuvoje koronavirusas jau nusinešė 409 gyvybės.
