„Tai šiandien gydytojų algų vidurkis yra 2908 eurai, o slaugytojų – 1516 eurų. Pagal tai matosi, kad 11 proc. trūksta gydytojams ir 7 proc. slaugytojams“, – suskaičiavo Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.
Profsąjungos duomenimis, situacija gydymo įstaigose yra labai nevienoda. Dalis gydytojų ir slaugytojų yra išleisti į prastovas, kiti dirba su „kovidiniais“ pacientais ir gauna priedus nuo 60 iki 100 proc.
„Skirtumai tarp gydymo įstaigų yra labai dideli, netgi ta pati slaugytoja, dirbdama Ignalinoje ir dirbdama Santaroje ar Kauno klinikose, gali gauti dvigubai didesnį atlyginimą. Bet blogesnė yra dalis rajono ligoninėse, kur iš tikrųjų yra slaugytojų, kurie popieriuje negauna ir tūkstančio“, – pasakoja A.Baublytė.
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas teigia, kad valdžia žadėtus papildomus pinigus gydymo įstaigoms pervedė dar balandį, tačiau didesnių pinigų sulaukė ne visi medikai.
„Mes kada pradėjome lyginti vienodas gydymo įstaigas, kurios uždirba vienodas sumas, kiek skiriasi atlyginimai, radome tokius įdomius dalykus, kad, pavyzdžiui, tokių stambių ligoninių, kaip Klinikos ir Santaros, kurios yra visiškai vienodos net pagal darbuotojų skaičių ir pagal paslaugas, ir pagal sutartis, Klinikose gydytojų atlyginimų vidurkis yra beveik 500 eurų didesnis negu Santaros, ir taip yra per visą Lietuvą“, – situaciją aiškina L. Labanauskas.
Jis mano, kad dalis atlyginimams kelti lėšų buvo panaudotos įsigyti priemonėms, kurių prireikė dėl koronaviruso. Gydytojų sąjunga kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad jis medikų algų klausimą keltų naujajam sveikatos apsaugos ministrui.
„Buvusi Vyriausybė to nespėjo padaryti, todėl nauja Vyriausybė turėtų tą padaryti pirmumo teise, kad galėtų jau Naujiems metams žmonės bent atgauti pinigus, kurių negavo“, – sako L.Labanauskas.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad kitų metų biudžete lėšų medikų atlyginimams didinti nenumatyta. Taip pat naujoji valdžia biudžete pasigenda lėšų ir vakcinai nuo koronaviruso įsigyti, ir medikų priedams, dirbantiems su koronavirusu sergančiais pacientais.
„Visoje šalyje vidutinis darbo užmokestis auga ir nematau priežasčių, kodėl medikams tas darbo užmokestis neturėtų augti. Suprantu, kad ministerija buvo susiderėjusi dėl atlyginimų kėlimo šiems metams, dėl ateinančių metų jokių įsipareigojimų neprisiėmė“, – komentuoja M. Majauskas.
Neatitikimus tarp poreikio ir tarp skiriamų lėšų medikų atlyginimams kitų metų biudžete pastebi ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
„Numatoma skirti 1,673 mlrd. eurų. Šalia parašyta – poreikis yra 1,776 mlrd. eurų. Reiškia, beveik 100 mln. trūksta. Papildomai 2020 m. biudžete atskiroje eilutėje buvo numatyta skirti sveikatos priežiūros įstaigoms išlaidoms, susijusioms su Covid-19 ligonių gydymu atlyginimams kompensuoti. Priedams mokėti buvo numatyta papildomai 24,5 mln. eurų. Kitų metų biudžete parašyta – nulis“, – sako jis.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad susitarimas kelti medikų algas įgyvendintas, o dėl tolesnio algų kėlimo turės spręsti naujoji valdžia.
„Tai tos lėšos yra numatytos, suplanuotos, jų tikrai neturėtų trūkti ir man nelabai suprantama keliama tam tikra panika“, – sako A.Veryga.
Valstybinė ligonių kasa aiškina, kad gydymo įstaigos finansuojamos atsiskaitant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokią dalį gautų pajamų skirti medikų atlyginimams, sprendžia pačios gydymo įstaigos.
