Jei darbo Lietuvoje pageidaujančių ukrainiečių daugės tokiu tempu, darbuotojų netrukus gali pritrūkti pati mūsų šalies atstovybė Ukrainoje.
Ambasadorius Marius Janukonis pripažino, kad tokio norinčiųjų dirbti Lietuvoje srauto nelaukta.
„Išduodamų darbo vizų skaičius kasmet dvigubėja: 2016 metais jų išdavėme apie 6 tūkstančius, praėjusiais metais – jau 12 tūkstančių., o pagal pirmojo ketvirčio poreikį šiais metais planuojame išduoti ne mažiau kaip 25 tūkstančius“, – pasakojo M.Janukonis.
Vizas dalija nemokamai
Kai pernai nuo liepos ukrainiečiams buvo įvestas bevizis įvažiavimas į Europą, po 95 tūkst. Šengeno vizų kasmet išduodavusioje Lietuvos ambasadoje jau buvo svarstoma mažinti aptarnaujančių darbuotojų gretas.
Bet netrukus paaiškėjo, kad jų dar gali ir pritrūkti, nes prie ambasados tvoros besirikiuojančių žmonių eilė ėmė tik didėti.
Šiais metais dirbti Lietuvoje vidutiniškai kasdien išduodama po 120–130 darbo vizų, kurioms sugaištama daugiau laiko negu įprastoms Šengeno vizoms.
Dabar Lietuvos ambasadai Ukrainoje tenka 70 procentų visų užsieniečiams išduodamų darbo vizų.
Už tai mūsų valstybė negauna jokių pajamų, nes, pagal tarpvyriausybinę sutartį su Ukraina, darbo vizos išduodamos nemokamai.
Jos galioja 12 mėnesių, todėl po metų visas šis darbuotojų srautas suks ratą iš naujo.
Anot Lietuvos ambasadoriaus M.Janukonio, jau laikas būtų persvarstyti sutartį ir numatyti bent darbo vizos išdavimo sąnaudas padengiantį mokestį.
Jau pritrūko vairuotojų
Daugiausia iš Ukrainos į Lietuvą važiuoja dirbti statybininkai. Netrūksta siuvėjų, virėjų, aptarnaujančio personalo.
Didėjančio darbo jėgos srauto į Lietuvą priežastis labai paprasta – Lietuvoje mokami gerokai didesni atlyginimai.
Ukrainoje dažniausiai jie siekia 100–300 eurų per mėnesį.
Lietuvoje trūkstamų profesijų atstovams mokama 600–700 eurų alga.
Iš Ukrainos pas mus atvykę tolimųjų reisų vairuotojai uždirba net iki 2 tūkst. eurų, todėl vairuotojų jau ima trūkti pačioje Ukrainoje.
Netoli Kijevo esančio Bučos miesto meras Anatolijus Fedorukas pasakojo, kad viena transporto paslaugas teikianti įmonė atsidūrė ant bankroto slenksčio – didžioji dalis vilkikų stovi be darbo, nes beveik visi vairuotojai patraukė uždarbiauti į Lietuvą. Bet mokėti lietuviškų algų Ukrainos verslininkas neišgali.
Laisvos vietos – netuščios
Dar didesni emigrantų būriai iš Ukrainos traukia į Lenkiją. Geresnėmis algomis lenkai ypač vilioja medicinos darbuotojus.
Anot pačių ukrainiečių, trūkstamas darbo vietas jų šalyje sparčiai užima gruzinai arba Vidurinės Azijos šalių gyventojai.
Antai Kijeve per pastaruosius metus jau atidaryta per 50 gruzinų restoranų, kuriuose dirba tik išeiviai iš Gruzijos.
Lietuvos ambasadorius M.Janukonis juokavo, kad Ukrainos sostinėje gruziniškų patiekalų aptikti greitai bus lengviau negu ukrainietiškų.
Ukrainiečių teigimu, šalyje pradėjo gausėti kinų – jie sėkmingai plėtoja žemės ūkio verslą.
Trūkstamų profesijų atstovai įsidarbina lengviau
Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais mūsų šalyje dirbo 3350 ukrainiečių, kurie sudarė 61 proc. visų Lietuvoje dirbančių užsieniečių.
Antrojoje vietoje buvo baltarusiai – 22 proc.
Tačiau iš tiesų ukrainiečių Lietuvoje dirba gerokai daugiau, nes nuo praėjusių metų Lietuvos darbo biržos leidimo įsidarbinti nebereikia trūkstamų profesijų atstovams.
Nuo 2017 m. sausio 1 d., pasikeitus įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatoms, be Lietuvos darbo biržos išduodamo dokumento atvykti dirbti į Lietuvą gali užsieniečiai, kurių profesija patenka į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir kurių atlyginimas didesnis nei 1,5 šalies vidurkio; taip pat užsieniečiai, kurių profesija buvo įtraukta į 2017 metais trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonomines veiklas (t. y. pramonės ir paslaugų sektoriams priklausančių profesijų atstovai: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, suvirintojai, metalo apdirbimo staklių operatoriai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, siuvėjai).
