Nors dabartinė situacija pasaulio ekonomikoje dažnai vertinama kaip ūkio augimo lėtėjimas, tačiau V. Vasiliauskas mano, kad ekonomika šiuo metu tiesiog grįžta į normalias vėžes.
„Pavyzdžiui, 2017 m. euro zonai buvo išskirtiniai metai dėl pakankamai didelio augimo tempo. Šiemet jau pastebimas šioks toks sulėtėjimas, o 2019 m. augimas bus dar lėtesnis. Vyksta normalizavimosi procesas, nes natūralu, kad ekonomika vystosi ciklais, ir kažkada ciklas pasiekia piką, o paskui po truputį leidžiasi“, – Eltai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Kaip teigė jis, toks ekonomikos augimo lėtėjimas – natūralus reiškinys.
„Dangus tikrai negriūva, apie krizę kalbėti tikrai negalima. Tai – natūralus kritimas, į kurį reikia reaguoti. Be jokios abejonės, Lietuva yra atvira ir nuo eksporto priklausanti ekonomika, todėl tarptautiniai įvykiai ir tarptautinis kontekstas gali daryti įtaką. Aš manau, kad šie faktoriai yra pagrindiniai, darantys įtaką mūsų ekonominiam ciklui“, – teigė V. Vasiliauskas.
ELTA primena, kad šią savaitę vienas iš pagrindinių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnų įspėjo, kad virš pasaulio ekonomikos tvenkiasi audros debesys ir kad vyriausybės bei centriniai bankai gali būti tam nepasirengę.
Pasak TVF, didžiausia tiesioginė grėsmė dabartiniu metu yra prekybos karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Jeigu visi tarifai, kuriais grasinama, bus įvesti, iki 2020 metų bus prarasti trys ketvirtadaliai pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), skaičiuojant procentais.
Vis dėlto viliamasi, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos ras prekybos konflikto sprendimą. D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitarė dėl 90-ties dienų prekybos karo paliaubų, kurių metu bus deramasi.
Be to, ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) 0,1 procentinio punkto sumažino šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes nuo 2 ir 1,8 proc. iki 1,9 ir 1,7 proc. atitinkamai. 2020 m., ECB prognozėmis, ekonomikos augimas sudarys 1,7 proc.
Lukas Blekaitis
