Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų (VSAT) teigimu, tobulinant sistemas, išmanumą demonstruoja ir kontrabandininkai. Geografinė Lietuvos padėtis smarkiai prisideda prie šešėlinės rinkos egzistavimo ir kontrabandos egzistavimo.
Viso pasaulio tyrėjai ir ekonomistai pripažįsta, kad kontrabanda žmonės užsiima ne iš gero gyvenimo. Dažniausiai tai lemia prasta ekonominė padėtis, kainų skirtumai, lyginant su kaimyninėmis šalimis, mažos pajamos.
Negalima atmesti ir dar vieno faktoriaus – noro greitai ir lengvai užsidirbti, nekreipiant dėmesio į riziką, pavojų ir atsakomybes. Kaip rodo naujausi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenys, lietuviai palankiai žiūri į šešėlinę rinką dėl akivaizdžių kainų skirtumų.
Jeigu iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad cigarečių kontrabanda aktuali tik noritiems įsigyti pigesnių rūkalų – taip nėra. Kontrabanda visuomenę paveikia kur kas labiau: perkantys šešėlinės rinkos prekes ne tik demonstruoja tolerancijai tam ir rodo pavyzdį kitiems.
Kur kas rimtesnė kita pusė – ta, kurioje dirba žmonės. Kontrabandinių prekių, o šiuo atveju cigarečių, patekimas į Lietuvą vykdomas pagal kruopščiai parengtą schemą, kurioje dalyvauja ir nepilnamečiai, ir suaugę žmonės. Ten ir verda vadinamieji karai pasienyje. Kaip tai atrodė tada ir dabar?
Kontrabanda maitintojais pavertė vaikus
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininkas Donatas Škarnulis priminė, kas dėjosi daugiau nei prieš dešimtmetį Pagėgių krašte. Būtent šiame pasienio ruože nepilnamečiai buvo labiausiai įtraukti į veiklą, susijusią su kontrabandos patekimu į mūsų šalį.
VSAT Prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto Roko Pukinsko teigimu, iki 2005-2010 m. buvo tiesiog prisidedančių prie kontrabandos vaikų skaičiaus bumas. „Per metus vidutiniškai buvo fiksuojama 100 vaikų vien prie sienos su Rusija.
Tai buvo „darbas“ už kurį jie negalėjo būti nubausti, nes buvo nepilnamečiai ir visa atsakomybė būtų tekusi tėvams. Bet ir bausti jų nebuvo už ką, nes jie tiesiog sekiodavo miške pasieniečių automobilį, apsimesdavo vasarą neva grybautojais, uogautojais, žiemą – šakų rinkėjais ir pan.”, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Pukinskas.
Jo teigimu, nepilnamečių užduotis buvo stebėti pasieniečių judėjimą ir pranešinėti tiems, kas gabena kontrabandą. Pasak D.Škarnulio, vaikai buvo pasitelkiami žvalgybai, kelias valandas užimant stebėjimo pozicijas ir taip pranešant apie pareigūnų judėjimą, atitinkamai rengiant kontrabandininkų maršrutą.
Pagėgių rinktinei iš viso priklauso dešimt užkardų, kurios šiuo metu saugo 251,9 km ilgio valstybės sienos ruožą su Rusijos Federacija, iš jų 109 kilometrai eina Nemuno upe.
Balto chalato istorija
Aiškinantis, kodėl tiek daug vaikų buvo įsitraukę į šią nusikalstamą veiką, rasta ne viena priežastis: bedarbystė minėtame regione, užimtumo stoka, palanki geografinė padėtis. Dažniausiai į minėtą veiklą būdavo įtraukiami vaikai iš socialiniai pažeistų šeimų, patiriančių nepriteklių.
„Už vieną tokį nuotykį vaikas gaudavo iki 100 litų, kuriuos ir nešdavo namo. Tai buvo dideli pinigai, todėl nenuostabu, kad šeimos palaikydavo tokį elgesį. Vaikas tapdavo savotišku šeimos maitintoju. Dažnai tokiose šeimose augdavo keletas ar keliolika, tėvas būdavo bedarbis, neretai – linkęs į alkoholizmą. Todėl atsakomybės našta tekdavo patiems vaikams.
Buvo vienas atvejis, kai pasieniečiai parveda sučiuptą vaiką namo, o jo mama tuo metu siuva baltą chalatą, kad vaikas sniege atsigulęs nesimatytų, kai dirbs“, – prisiminė VSAT atstovai.
R.Pukinsko teigimu, esminis lūžis įvyko 2008 m., tada pradėjo mažėti prie kontrabandos prisidedančių vaikų skaičius.
„Tai lėmė ne tik intensyvus darbas su mokyklomis, visuomene, bet ir techniniai sprendimai: kamerų ir sensorių diegimas, modernesnis transportas, didesnis dirbančių pareigūnų skaičius.
Remiantis per tą intensyviausią laikotarpį atliktomis apklausomis, surinkti duomenys parodė, kad prie kontrabandos prisidėję vaikai praleido 40 tūkst. valandų mokymosi.
Jie negavo žinių, nebuvo auklėjami ir ugdomi. Todėl prisibelsti į tokių vaikų širdis buvo sunku“, – sakė VSAT Prevencijos skyriaus vyriausiausias specialistas.
Jo teigimu, mokyklose buvo galima lengvai pažinti tokius mokinius. Todėl buvo daug dėmesio skirta edukacinei veiklai: pasieniečiai kviesdavosi vaikus į žygius, mokyklose ir bendruomenėse pasakodavo apie savo veiklą, įtraukdavo į laisvalaikį. Taip buvo keičiamas ne tik vaikų, bet ir jų šeimų požiūris.
Pasak VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininko, šiuo metu visose Lietuvos pasienio užkardose fiksuojami tik pavieniai atvejai, kuomet įkliūna su kontrabandininkais veikiantys vaikai.
Neišvengta beprasmių žūčių
Pasieniečių susidūrimai su kontrabandos gabentojais ne kartą baigėsi kraujo praliejimu. Pasiryžę bet kokia kaina atlikti savo nešvarų darbą kontrabandininkai rizikuoja net gyvybe. Bene skaudžiausias incidentas ir vienintelis toks susišaudymas įvyko 2010 m. taip pat Pagėgių krašte.
Tada pasieniečiai surengė pasalą naktį miške, kai pastebėjo įtartiną asmenį. Šis, kaip buvo spėjama, juos supainiojo su konkuruojančios gaujos nariais ir atidengė ugnį į pasieniečius. Sužeidęs su VSAT pareigūnus, pusamžis vyras buvo nušautas.
Šis įvykis buvo laikomas visas ribas peržengusiu pažeidėjų išpuoliu. Kadangi iki tol ne kartą pasieniečiai sulaukdavo grasinimų, bandymų pervažiuoti juos automobiliu, pasikėsinimų, bet bandymų nušauti – pirmą ir kol kas vienintelį kartą.
Kalbinti VSAT pareigūnai portalui lrytas.lt pasakojo, kad pasieniečių ir kontrabandininkų susidūrimai neretai primena įtemptą veiksmo filmą. „Tie žmonės juk ryžtasi važiuoti 180 km/val greičiu, rizikuoja savo ir keleivių gyvybėmis, tokios žūtys įvyksta tik per kvailą galvą.
Visgi, dažnai tenka ir pareigūnams įsitraukti į pavojingas gaudynes, naudoti ginklus. Šie atvejai plačiai nuskamba visuomenėje, tačiau tai jų neatbaido“, – sakė D.Škarnulis.
Jo teigimu, tai dar kartą įrodo visuomenės švietimo poreikį, keičiant požiūrį į kontrabandą.
Iš pasienio į prekybą žmonėmis
VSAT duomenimis, pastaruoju metu yra gerokai išaugę iš Baltarusijos gabenamų kontrabandinių rūkalų srautai ir smarkiai sumažėję iš Rusijos. Per pastaruosius trejus metus sulaikyta cigarečių pakelių: 2016 m. – 238 mln. vnt., 2017 m. – 128 mln. vnt., 2018 m. I pusmetį – 121 mln. vnt.
Kalbinti pareigūnai tai aiškino labai paprastai: kontrabandininkus atbaido įrengtos modersnios stebėjimo sistemos abiejose sienos pusėse ir gausios patruliuojančių pareigūnų pajėgos.
„Žinojome, kad iš šios pusės intensyvumas persikels į Baltarusijos pasienio pusę, taip ir įvyko. Mūsų prioritetas – sistemos. Jas įdiegus, cigarečių keliai nukrypsta kitur, ieškoma spragų.
Be to, ši Vyriausybė savo programoje įrašiusi, kad išorės sienos iki 2020 m. bus 100 proc. stebimos su modernia įranga. Pabaigus darbus numatytoje atkarpoje kitų metų pradžioje turėsime 56 proc. užtikrintą stebėjimą“, – sakė D.Škarnulis ir pridūrė, norintis tikėti, kad valdžios prioritetai nepasikeis – pažadai bus įgyvendinti.
Vidaus reikalų ministerija portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme nurodė, kad 2019 m. planuojama pasieniečius aprūpinti bepiločiais orlaiviais. Kovos su kontrabanda priemonės lėmė ne tik kitų kelių paiešką, bet ir visišką veiklos keitimą.
„Tame regione, kur atsirado vaizdo stebėjimo sistemos – viskas keitėsi. Lengvai užsidirbti trokštantiems žmonėms teko persiorientuoti, padaugėjo vagysčių, nemaža dalis jų išvažiavo į užsienį. Ten jie ne tik vagiliauja, bet ir prašo išmaldos – neretai tuo užsiimti jie tiesiog verčiami.
Buvo net informacijos iš kitų šalių pareigūnų, kurie nuolat pranešdavo apie plėšikus iš Tauragės. Teko girdėti ir apie suaktyvėjusią prekybą žmonėmis“, – pasakojo VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos viršininkas.
Visgi, Lietuvoje kontrabandos čiaupų užsukti dar nepavyko. VSAT pareigūnai sako, kad tiek jie tobulina savo darbo metodus ir priemones, tiek ir kontrabandininkai nenusileidžia išradingumu.
Šių metų įdomiausia kontrabandos gabenimo upe priemonė – ledo lytis, prie kurios pareigūnai rado prikabintas cigarečių dėžes ir šaligatvio plyteles, reguliuojant lyties svorį vandenyje.
