Tokias išvadas pateikia Susisiekimo ministerijos atliktas duomenų teikimo auditas, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Jo metu išanalizuota duomenų teikimo praktika įmonėje nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio, teikiant Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir Hipotekos ir turto areštų informacinių sistemų duomenis pagal tuo metu sudarytas sutartis.
„Šiandien galime patvirtinti, kad daug diskusijų visuomenėje sukėlusios pirminės išvados ir nuogąstavimai dėl duomenų teikimo išskirtinėmis sąlygomis pasitvirtino.
Auditas nustatė konkrečią Registrų centrui dėl neteisėtų veiksmų padarytą žalą. Matant audito rezultatus tenka konstatuoti, kad buvusi įmonės vadovybė su valstybės, mūsų visų duomenimis leido sau elgtis kaip su privačia nuosavybe“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Audito metu nustatyta, kad kelios įmonės nuo 2016 metų sausio iki 2018 metų rugsėjo iš Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir Hipotekos ir turto areštų informacinių sistemų gavo duomenų, kurių vertė pagal valstybėje galiojančius įkainius siekia 330 mln. Eur. Tačiau už juos sumokėta vos 740 tūkst. Eur, arba 0,22 proc. jų vertės.
Ignoruojant tuo metu valstybėje nustatytus duomenų teikimo įkainius, sudarius išskirtines sąlygas, buvo teikiamas nekontroliuojamas duomenų srautas.
„Nereglamentuotos duomenų teikimo procedūros, nepaskirti atsakingi asmenys, kontrolės stoka, sutarčių rengimo, pasirašymo ir vykdymo kontrolės tvarkų nebuvimas – dabar sunku įsivaizduoti, kaip galėjo būti praktikuojamas ir toleruojamas toks elgesys su valstybės ištekliais.
Siekiant užkirsti kelią ydingai praktikai nedelsiant ėmėmės veiksmų, kad būtų užkamšytos nuo senų laikų paliktos spragos ir nustatytos aiškios duomenų teikimo tvarkos. Be to, dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį mūsų iniciatyva dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam jau pateikta ir ši audito surinkta informacija“, – sako Registrų centro direktorius Saulius Urbanavičius.
Auditas parodė, kad dėl netinkamos sudarytų sutarčių priežiūros, laiku nepakeistų jose numatytų duomenų teikimo įkainių ir neužtikrintos sutarčių kontrolės Registrų centrui buvo padaryta beveik 1,3 mln. Eur žala, kurią sudaro negautos pajamos už registrų duomenų teikimą. Dėl šias funkcijas vykdžiusių asmenų atsakomybės pateikti civiliniai ieškiniai ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai.
Didžiąją dalį audito metu nustatytų trūkumų sutarčių sudarymo, administravimo ir kontrolės procesuose Registrų centras jau pašalino. Taip pat iki praėjusių metų pabaigos abipusėmis pastangomis pakeistos visos ydingomis pripažintos sutartys su duomenų gavėjais. Registrų centras artimiausiu metu papildomai ketina kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad būtų papildomai įvertintas iki šiol iš Registrų centro paimtų duomenų turinys ir saugumas.
Šiuo metu Registrų centras ruošia naują paslaugų kainodarą, kuri bus orientuojama į duomenų teikimo būdus (popierinis, elektroninis, duomenų perdavimas iš sistemos į sistemą), pagal tai bus nustatyti atitinkami šių paslaugų įkainiai. Siekiama, kad tai sumažintų teikiamų duomenų kainą, ypač perduodant duomenis skaitmeniniu būdu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba tęsia 2018 m. rugsėjį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, sudarant išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti registrų duomenis.
