Aplinkosaugininkai viską stebi
Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti “Klasco”, mažindama savo teritorijoje laikomų ir kraunamų birių žaliavų poveikį aplinkai, krovinių rietuvėms formuoti įsigijo naują transporterį su rotaciniu magnetu bei vandens purkštukais – toks įrenginys, kraunant iš laivų birius krovinius, neleidžia jiems dulkėti.
„Klasco“ - pirmoji ir kol kas vienintelė iš visų Klaipėdos jūrų uoste veikiančių krovos bendrovių, jau naudojanti du tokius transporterius. Tai – retas dalykas net ir pirmaujančiuose Europos uostuose. Naujosios technologinės įrangos kaina - apie 220 tūkst. eurų.
Uostamiesčio centre daugiabučių namų kaimynystėje „Klasco“ nuo seno krauna įvairius birius krovinius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros pastangomis ir lėšomis įmonės teritorijoje, šalia krovos aikštelių, įrengtos kelios nuolatinės oro taršos stebėsenos stotelės.
Reikalai palengva gerėja - aplinkosaugininkai gegužės-rugpjūčio mėnesiais „Klasco“ krovos zonose ir šalia jų nė karto nebuvo užfiksavę viršytos kietųjų dalelių paros vidutinės koncentracijos.
Kokso dulkės įžiebė konfliktą
Praėjusią vasarą šalia uosto įsikūrusią Vitės daugiabučių kvartalo bendruomenę sujaudino ore pasklidusios dulkės. Jos nuklojo kiemus, laiptines, pro atvirus langus įsiskverbusios ir butus sėdo ant palangių, grindų. Juodos dulkės sklido nuo „Klasco“ teritorijoje suverstų krovinių - aukštų naftos kokso rietuvių.
Pasipiktinę klaipėdiečiai ėmė triukšmauti, politikai, už švarią aplinką kovojančios visuomeninės organizacijos reikalavo uždrausti birių ir dulkančių produktų krovą gyvenamųjų kvartalų kaimynystėje.
Pripažinęs, jog tąkart oro tarša centrinėje uosto dalyje iš tikrųjų buvo sukėlusių rūpesčių žmonėms, „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Stumbergas bene pirmą kartą išsamiai ir aiškiai išdėstė, kodėl taip nutiko.
„Koksas užsigulėjo, nes verslo planai staiga pasikeitė - buvo uždrausta jį gabenti į Pietryčių Aziją. Karštą vasarą po atviru dangumi laikomas krovinys perdžiuvo, vėjas sukietėjusias parafino frakcijas keldavo į orą. Drėkinome rietuves, kad nedulkėtų. Susiklosčiusi padėtis ir mums buvo akibrokštas“, - pasakojo naujasis „Klasco“ vadovas.
Nebenori pyktis su gyventojais
Po incidento „Klasco“ savininkai, regis, peržiūrėjo savo komercines sutartis su birių produktų tiekėjais ir gavėjais. Imta imta galvoti, kaip ateityje išvengti nemalonių, socialinę įtampą ir konfliktus su miesto bendruomenėmis kurstančių situacijų.
V.Stumbergas pažymėjo, jog „Klasco“ dabar operatyviai gauna visus oro tyrimų duomenis: „Nuo rugpjūčio jie yra vieši, skelbiami Jūrų uosto direkcijos ir aplinkosaugos interneto svetainėse. Užfiksavus oro kokybės pokyčius, darbai krantinėse stabdomi, imamės visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta švari krova“.
Anksčiau „Klasco“ uostininkai geležies rūdą, naftos koksą ir kitokias birias ir dulkančias metalurgijos pramonės žaliavas iš vagonų keldavo kaušiniu krautuvu neišvengdami tarpinių operacijų. Įsigijus naujuosius transporterius, biriųjų krovinių rietuvės krantinėse suformuojamos iškart.
„Klasco“ pirmoji Klaipėdos jūrų uoste pradėjo naudoti ekologiškas medžiagas krantinėse suverstoms birioms žaliavoms apsaugoti – krovinių rietuvės užklojamos balkšva celiuliozės mase, kurią jau rengiamasi pakeisti kitokiais, vėjams ir krituliams atsparesniais sintetiniais dangalais.
„Investuojame į aplinkosaugą, taikome pažangias krovos technologijas, nes tai - susiję dalykai. Kuo greičiau iškrausime birius produktus, tuo mažesnis bus jų poveikis aplinkai. Reaguojame į menkiausius oro stebėsenos rodiklių pokyčius, kad gyventojai dėl mūsų veiklos nepatirtų nepatogumų“, - tvirtino V.Stumbergas.
Palaisto ir valo miesto gatves
Klasco“ vadovai teigia, jog į priekaištus dėl Klaipėdos centre sklindančių dulkių atsižvelgta - naftos koksas kompanijos krantinėse nebekraunamas. Jie patikino, jog pastaruoju metu į įvairias su ekologija vienaip ar kitaip susietas programas investuota apie milijoną eurų, ne mažiau lėšų aplinkos apsaugai numatoma skirti ir ateityje.
„Pirmieji uoste įsigijome šešias vandens rūko patrankas biriems ir dulkantiems kroviniams drėkinti. Darbuotojai apmokyti jas naudoti atsižvelgiant į oro permainas. Naujieji kranai „Tukan“ mums padeda mažinti krovos operacijų trukmę ir jų poveikį aplinkai. Aplinkosaugininkai dabar bet kada gali įžengti į „Klasco“ krovos aikšteles, žiūrėti, kas ten vyksta“, - jau nuveiktus darbus vardijo V.Stumbergas.
Iš „Klasco“ krovos aikštelių į Kuršių marias leidžiamos lietaus nuotekos prieš tai surenkamos ir valomos. Bendrovė savo priemonėmis drėkina ir švarina šalia uosto esančio Vitės gyvenamųjų namų kvartalo gatves, prisidėjo rekonstruojant šiaurinėje dalyje į uosto plėtros zoną patekusį senąjį „Žalgirio“ stadioną.
Prie atnaujintų "Klasco" krantinių klojami nauji lietaus vandens surinkimo tinklai, pastatyti valymo įrenginiai.
Idėja - statyti naują terminalą
Tiesa, kai kurie visuomenininkai vis dar abejoja „Klasco“ investicijų efektyvumu. Ar verta eikvoti savo lėšas vandens patrankoms, dangstyti krovinius? Pasak jų, viską reikia spręsti vienu kirčiu: metalų, kitokių taršių medžiagų krovą iš centrinės uosto dalies perkelti toliau nuo žmonių akių - į pietinę „Klasco“ veiklos teritoriją.
„Numatyta tai padaryti - jau pateikėme paraišką dėl investicijų pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje, kur planuojame kurti specializuotą Suverstinių krovinių terminalą. „Klasco“ siūlymus dar turės įvertinti ir Susisiekimo ministerija – nekantriai laukiame valstybės institucijų atsakymo“, - aiškino V.Stumbergas.
Apie Suverstinių krovinių terminalą Smeltės pusiasalyje, kur anksčiau veikė Tarptautinės jūrų perkėlos uostas, kalbama jau seniai. Potencialūs investuotojai - KVJU direkcija ir „Klasco“. Preliminari šio Klaipėdos jūrų uostui ir visos valstybės ekonomikai itin svarbaus projekto vertė siekia apie 20 mln. eurų.
Su teršėjais kovojantys visuomenininkai rankų nesudeda – jų kritikos strėlės dabar sminga į kitas uostokrovos ir statybų įmones, kurios ir naktimis triukšmingai kala rekonstruojamų krantinių polius, drumsčia klaipėdiečių ramybę kraudami metalo laužą, kitokius birius krovinius.
Pietinių Klaipėdos mikrorajonų gyventojus ir toliau siutina iš Dumpių vandenvalos įrenginių sklindanti smarve.
