Žurnalistas Jamie Bartlettas praleido mėnesių mėnesius bandydamas perprasti, kaip jai visa tai pavyko ir kur moteris dabar slepiasi.
2016 m. pradžioje R.Ignatova, tuomet 36-erių verslininkė, lydima susižavėjusių gerbėjų šūksnių, užlipo į sceną „Wembley“ stadione. Tąsyk kaip visada ji vilkėjo brangia vakarine suknia. Ausyse kabėjo ilgi auskarai su deimantais, o lūpos plieskė raudoniu.
R.Ignatova miniai kalbėjo, kad jos „OneCoin“ projektas netrukus taps sėkmingiausia pasaulyje kriptovaliuta, kuria „visi visur atsiskaitinės“.
Bitkoinas buvo pirmoji kriptovaliuta ir iki šiol ji lieka pačia žinomiausia ir sėkmingiausia. Investuotojai pašėlo, kai jo vertė 2016 m. nuo keliolikos centų pašoko iki kelių šimtų JAV dolerių. Kriptovaliuta tik buvo pradėjusi dominti mases, todėl ne vieną traukė galimybė praturtėti.
„OneCoin – tai bitkoino žudikė, – „Wembley“ stadione tvirtino R.Ignatova. – Po dvejų metų bitkoiną visi pamirš“.
Visame pasaulyje atsirado žmonių, įsigeidusių tapti šios naujosios revoliucijos dalimi. BBC gavo dokumentus, kurie rodo, kad per pirmąjį 2016 m. pusmetį britai į „OneCoin“ investavo apie 30 mln. eurų. 2 mln. eurų iš šios sumos projektas pritraukė vos per savaitę.
Nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2017 m. kovo „OneCoin“ pritraukė 4 mlrd. eurų. Šie pinigai suplaukė iš Pakistano, Brazilijos, Norvegijos, Honkongo, Kanados ir Jemeno. Susidomėjusiųjų atsirado netgi Palestinos teritorijose.
Tačiau visi šie žmonės nežinojo paties svarbiausio.
Kad būtų įmanoma geriau visa tai perprasti, reikia detalaus paaiškinimo, kaip veikia kriptovaliuta. Esminis principas: pinigai vertę įgyja tik tada, kai kiti juos laiko vertingais.
Žmonės jau senokai mėgina sukurti skaitmeninę valiutą, nesusietą su pinigų, kuriuos leidžia vyriausybės, kursu. To nepavyko padaryti, nes tokiomis iniciatyvomis niekas nepatikėjo.
R.Ignatovos sėkmė slypėjo tame, kad ji sugebėjo idėją parduoti plačiajai publikai.
Tačiau kažkas vis dėlto buvo ne taip. 2016 m. spalio pradžioje, praėjus keturiems mėnesiams po pasirodymo „Wembley“ stadione, blockchain specialistas Bjornas Bjercke sulaukė skambučio iš įdarbinimo agentūros – kriptovaliutų startuolis iš Bulgarijos ieškojo techninio direktoriaus. B.Bjerckei siūlė būstą, automobilį ir solidžią, 250 tūkst. svarų per metus, algą.
Agentas vyrui nurodė, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti, jog startuolis turėtų blockchain.
„Paklausiau: „Kaip tai? Juk sakėte, kad tai – kriptovaliutų kompanija“. Agentas patvirtino, kad tai tiesa“, – prisiminė B.Bjercke.
Galiausiai vyras išsiaiškino, kad ši jau savo istoriją turinti kriptovaliutų kompanija – tai „OneCoin“. Darbo pasiūlymo blockchain specialistas atsisakė.
Papirko epizodas iš konferencijos
Po kelių mėnesių Jen McAdam uš bičiulio sulaukė laiško, kuriame pasakota apie galimybę labai pelningai investuoti pinigus. Glazgo gyventoja paspaudė ant atsiųstos nuorodos ir prisijungė prie seminaro, skirto potencialiems „OneCoin“ investuotojams.
Valandą ar kiek daugiau ji įdėmiai klausėsi vedančiųjų, kurie entuziastingai pasakojo apie naująją kriptovaliutą ir apie tai, kaip ji pakeis Jen ateitį. Vedantieji kalbėjo apie tai, kad „OneCoin“ ne tik taps antruoju bitkoinu, dar daugiau – tai bus daugiau nei bitkoinas.
Nebuvo praleista ir R.Ignatovos biografija: Oksfordo universitetas, daktaro laipsnis Konstanco universitete, darbas garbingoje konsultacinėje agentūroje „McKinsey“.
Jen buvo parodytas daktarės kalbos fragmentas žurnalo „Economist“ organizuotoje konferencijoje. Tai buvo momentas, po kurio moteris apsisprendė: „Tai mane papirko... Stipri moteris – šaunuolė! Didžiavausi ja“.
Į seminaro pabaigą Jen apsisprendė į „OnceCoin“ investuoti tūkstantį svarų. Tą padaryti nebuvo keblu – tereikėjo įsigyti „OnceCoin“ žetonus, kurie generavo savą valiutą, o ši kaupėsi investuotojo sąskaitoje. Jen tikėjo, kad neligai trukus ji galės iškeisti šią valiutą į eurus ar svarus.
Iš pažiūros – lengvi pinigai, tad gal verta investuoti daugiau? Juolab seminare pasakojo, kad iš esmės pakeisti savo gyvenimą galima tik tada, jei pradžioje atseikėsi solidžią sumą. Praėjus savaitei Jen už 5 tūkst. svarų nusipirko „magnato paketą“. Netrukus ji savo indėlį pakėlė iki 10 tūkst., investuoti dar 250 tūkst. svarų moteris įkalbėjo draugus ir giminaičius.
Jen susižavėjusi sekė skaitliuką „OneCoin“ tinklapyje, kuris rodė, kaip kyla jos skaitmeninių monetų vertė. Gan greitai vertė pakilo iki 100 tūkst. svarų – Jen skaičiavo, kad gaus 900 proc. pelną. Moteris jau ėmė planuoti keliones ir pirkinius.
Gerasis samarietis
Tačiau artėjant metų pabaigai Jen parašė „geruoju samariečiu“ prisistatęs nepažįstamasis. Jis teigė perkandęs „OneCoin“ ir nori pasikalbėti su žmonėmis, kurie į šią kriptovaliutą investavo. Jen pokalbiui per „Skype“ pasidavė nelengvai. Pokalbis netruko virsti ginču, tačiau po to Jen McAdam gyvenimas ėmė tekėti kita kryptimi.
Minėtas nepažįstamasis buvo Timothy Curry – kriptovaliutų pasaulio aktyvistas ir bitkoino populiarintojas. Jis buvo įsitikinęs, kad „OneCoin“ projektas iš esmės griauna kriptovaliutų reputaciją. Th.Curry Jen tiesiai pasakė, kad „OneCoin“ – tai afera ir jis tai galįs įrodyti.
Kelias savaites Th.Curry siuntinėjo straipsnius ir vaizdo medžiagą apie tai, kaip sukurta kriptovaliuta. Vyras supažindino Jen su minėtuoju B.Bjercke, kuris papasakojo, kad „OneCoin“ neturi blockchain bazės.
J.McAdam prireikė trijų mėnesių, kad susivoktų. Jai ėmė kilti klausimų, kuriuos moteris atkakliai uždavinėjo instruktoriams iš „OnceCoin“. Galiausiai 2017 m. balandį ji sulaukė balsinio pranešimo: „Praktiškai blockchain serverio apskritai nereikia. Štai tokia mūsų blockchain technologija. SQL serveris su duomenų baze“.
Iš Th.Curry ir B.Bjercke Jen jau žinojo, kad tai negali būti tikros kriptovaliutos pagrindas. Tokios bazės vadovas ją gali keisti taip, kaip tik sugalvos. „Pagalvojau: „Ką?!“ Man tiesiogine žodžio prasme pakirto kojas ir aš nukritau ant žemės“, – prisiminė moteris.
Netrukus ji padarė akivaizdžią išvadą: skaičiai „OneCoin“ tinklapyje nieko nereiškė. Jen ir jos artimieji paleido vėju ketvirtį milijono eurų.
Ruja dingsta
J.McAdam praregėjo, tačiau užkibusių ant kabliuko buvo daugybė. R.Ignatova kaip ir anksčiau važinėjo po pasaulį ir savo regimą kriptovaliutos ateitį skleidė nuo Makao iki Dubajaus ir Singapūro. Ir toliau paklausyti jos rinkosi pilni stadionai, nestigo ir investuotojų.
„OneCoin“ vis dar augo kaip ant mielių, o Ruja ėmė leisti susirinktus pinigus: už keliolika milijonų ji Bulgarijos sostinėje Sofijoje ir Juodosios jūros kurorte Sozopolyje prisipirko nekilnojamojo turto, savo prabangioje jachtoje rengė vakarėlius.
Tačiau tai tebuvo fasadas – virš kompanijos jau kaupėsi debesys. Nuolat buvo atidedamas sprendimas atidaryti valiutos biržą, kurioje, kaip žadėta, „OneCoin“ būtų galima iškeisti į grynuosius, todėl investuotojai ėmė nerimauti.
2017 m. spalį Lisabonoje turėjo turėjo įvykti didelis susitikimas su investuotojais. Tačiau Ruja, pagarsėjusi punktualumu, į jį neatėjo, nekėlė ir telefono. Nieko apie tai nežinojo ir pagrindinėje būstinėje Sofijoje. R.Ignatova dingo. Įtarinėjo, kad ją nužudė ar pagrobė bankinės sistemos agentai. Esą bankininkai be galo baiminasi kriptovaliutų revoliucijos.
O iš tiesų Ruja slėpėsi. Kaip paaiškėjo iš teismui 2017 m. spalio 25 d. pristatytų dokumentų, vos dvi savaitės po Lisabonos konferencijos moteris Sofijoje sėdo į lėktuvą, skrendantį į Atėnus. Čia jos pėdsakas dingo.
Parengta pagal BBC.
