„Ankstesnę krizę išprovokavo netvari situacija finansų rinkose ir ypač tos išvestinės finansų priemonės. O šią krizę išprovokavo virusas, prieš kurį nėra vakcinų. Tas paskatino valstybes, nors ir pavėluotai (kas taip pat yra labai blogai), imtis labai drastiškų ekonomikos aktyvumo apribojimo priemonių“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.
„Dabar veikla kai kuriuose sektoriuose dėl karantino apskritai sustojusi – čia didžiausias skirtumas lyginant dabartinę krizę su 2008 metų. O per praeitą krizę šioks toks ekonomikos aktyvumas buvo visuose sektoriuose, tik visur jis buvo labai kritęs.
2008 metais mūsų viešbučiai ir restoranai vis tiek dirbo, nors juose ir sumažėjo lankytojų skaičius ir jų išleidžiamų pinigų kiekis. Bet vis tiek žmonės pirko, o dabar niekas nieko neperka“, – aiškino jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė ragino prisiminti valdžios reakciją 2008 metais.
„Ji į pasikeitusią situaciją buvo visiškai neadekvati. Krizė ilgą laiką buvo neigiama, o tie, kurie apie ją šnekėjo, pabrėžė problemas, buvo vadinami „panikos kurstytojais“. Šiandien matome, kad tokios iškreiptos situacijos pavyksta išvengti“, – sakė ji.
Šiokį tokį skatinimo planą turėsime
„Šią krizę Lietuva pasitinka daug geriau pasiruošusi – valdžios sektorius visiškai kitaip pasiruošęs smūgiams iš išorės. Valdžios sektoriaus finansai paskutiniais metais buvo ne tik subalansuoti, bet net ir pertekliniai, o tai leido sukaupti šiokį tokį rezervą“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, tokia atsakinga fiskalinė elgsena padėjo Lietuvos valdžiai susikurti tinkamą reputaciją tarptautinėse finansų rinkose, o tai šiai dienai yra labai svarbu, nes ketinama pasiskolinti tikrai nemenką sumą iš tų rinkų.
„O štai 2008 metais matėme visiškai priešingą situaciją – tuo metu Lietuva gyveno ne pagal savo išgales. 2007–2008 metais turėjome deficitinį biudžetą, deficitinį „Sodros“ biudžetą – buvome tikrai labai pažeidžiami. Tad 2009 metų nuosmukis tik parodė tą mūsų pažeidžiamumą, nepasiruošimą nenumatytiems atvejams“, – sakė pašnekovė.
Anot A.Izgorodino, prieš 2008 metų krizę, kada turėjome nesubalansuotus viešuosius finansus, valstybė vietoj to, kad skatintų ekonomiką, ją dar labiau „dusino“ – didino mokesčius, mažino išlaidas.
Šiuo atveju yra priešingai – valstybė skatina ekonomiką, t. y. didina išlaidas, tad šiokį tokį ekonomikos skatinimo planą tikrai turėsime.
Į šią krizę, anot A.Izgorodino, ir įmonės, ir vartotojai ateina su gerokai mažesne skola. Įmonių skola santykiu su bendruoju vidaus produktu (BVP) 2009 metais buvo 50 proc. nuo BVP, o dabar – 31,3 proc., ir, ekonomisto teigimu, šiuo metu yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje. Vartotojų skola sumažėjo nuo 32 proc. iki 23 proc. ir irgi yra viena iš mažiausių ES.
A.Izgorodinas taip pat pabrėžė Lietuvos Vyriausybės skolinimosi kainą. Krizės piko metu rinkose Lietuvos Vyriausybė skolinosi už 14 proc. – anot pašnekovo, teoriškai jau 7 proc. metinės palūkanos yra laikomos netvariomis, nes tada sakoma, kad šalis turi sumokėti pernelyg daug palūkanų. Tad Lietuva, pasak jo, anuomet skolinosi už „mirtinai didelę kainą“, kuri galėjo sužlugdyti ekonomiką.
„Šiais metais, kiekvieną dieną (jeigu skaičiuotume nuo sausio pradžios iki dabar) vidutinės dešimties metų Lietuvos obligacijų palūkanos siekia 0,31 proc. Tai – rekordiškai mažai. Jeigu Vyriausybei teks papildomai gaivinti ekonomiką (kas yra labai tikėtina), ji galės pasiskolinti rinkose beveik nemokamai“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Taip pat, anot jo, prieš pasaulio finansų krizę mūsų ekonomika buvo labai stipriai perkaitusi, o dabar to nėra. „Prieš krizę turėjome 12 proc. prekybos deficitą (importas buvo stipriai didesnis nei eksportas), o praeitų metų gale – 2,5 proc. prekybos perteklių.
Tas prekybos perteklius buvo beveik visą laiką nuo 2012 metų. Tai reiškia, kad į šią krizę ateiname su labai subalansuota ekonomika. Tai labai geras ženklas – jei BVP ir kris, kritimas nebus toks milžiniškas kaip 2008 metais“, – suteikė vilties pašnekovas.
Visgi A.Izgorodinas sutinka, kad ES ekonomika dėl koronaviruso pasekmių gali susitraukti labiau nei per pasaulio finansų krizę.
Iš krizės išeisime greičiau?
„Kol kas viso šios krizės masto dar nematome. Kiekvieną savaitę vykstantys pokyčiai vis labiau pribloškia, taip pat paskelbiama vis naujų priemonių. Tad kol kas nelabai galima daryti galutinių išvadų“, – įsitikinusi I.Genytė-Pikčienė.
„Manau, turėsime gana neblogą pirmą ketvirtį, tada – labai blogą antrą ketvirtį, tada trečias ketvirtis bus apie 0, o ketvirtą ketvirtį euro zonos ekonomika jau pradės šiek tiek atsigauti, nes pamatysime realų ekonomikos skatinimo priemonių poveikį rinkoms“, – svarstė A.Izgorodinas.
Taip pat, anot jo, gerai, kad daugumos šalių vyriausybės ėmėsi labai panašių ekonomikos skatinimo planų – mat tai reiškia, kad įmonės greičiausiai neskubės atleidinėti darbuotojų.
„Kai prasidės ekonomikos augimas, įmonėms nereikės iš naujo ieškoti darbuotojų ir ta darbo rinka euro zonoje galės gana greitai sugrįžti į vėžes“, – tikino ekonomistas.
„Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad dėl kilusios globalios pandemijos pasekmių pasaulio BVP trauksis 2 proc. Toks ekonomikos susitraukimas būtų didesnis nei per pasaulinę krizę 2009 metais.
Visgi gera žinia yra tai, kad šis nuosmukis bus trumpalaikis, o Lietuvos ekonomika šiuos iššūkius pasitinka subalansuota ir neperkaitusi, todėl turėtų išvengti itin didelio kritimo ir neigiamų išliekamųjų pasekmių.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet susitrauks 5 procentais, tačiau maždaug tiek pat ekonomika paaugs jau kitais metais.
