Kalbėdamas apie tai, nuo ko galėtų priklausyti mažesnės energijos kainos gyventojams, jis pabrėžė – tai priklauso bent nuo kelių aplinkybių. Jas energetikos, transporto ir žaliosios ekonomikos sektoriaus renginyje „Greentech Vilnius“ paaiškino R.Pocius.
Energetinė krizė prasidėjo ne nuo karo Ukrainoje, o žymiai anksčiau – po koronaviruso pandemijos, kai buvo matomi Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ manipuliavimo ženklai ir gamtinių dujų paklausa sparčiai augo. Niekas neplanavo tokio poreikio energijos ištekliams, priminė VERT pirmininkas.
Tiek Europos, tiek Lietuvos verslas neplanavo, kad įvyks toks greitas atsigavimas ir sudarė žymiai menkesnes sutartis su ta pačia Rusijos milžine.
Ji, turėdama dominuojančią rinką, pasinaudojo situacija ir nepasiūlė didesnės gamtinės dujų apimties į Europą. Tai jau buvo pirmieji ženklai, kad „Gazprom“ ir pati Rusija pradeda žaisti tam tikrus žaidimus gamtinių dujų rinkoje. Tai tiesiogiai paveikė ir Lietuvą bei sukėlė pirmąjį kainų šuolį rinkose, patikino VERT atstovas.
Anot jo, penkių žaidėjų veiksmai gali lemti energijos kainų mažėjimą Lietuvoje. Situacija priklausys nuo globalių, europinių sprendimų, valstybės poltiikos, reguliavimo institucijų, konkurencijos rinkoje ir pačių vartotojų elgsenos. Tad tiek rinkos, tiek politiniai veiksniai lems tai, kaip gyvensime toliau.
Tačiau Lietuvoje turime problemą su energijos generacija šalyje ir didele priklausomybe nuo energetinių išteklių importo – pasigaminame tik apie trečdalį visos sunaudojamos energijos. Tai sąlygojo, kad elektros kaina šalyje labai ženkliai išaugo.
„Netgi energetinės krizės akivaizdoje yra veiksniai, kurie gali padėti suvaldyti energijų kainų šuolius“, – sakė R.Pocius.
Pavyzdžiui, globaliu lygmeniu „RepowerEU“ dokumentas, kuris remiasi keliomis kolonomis, o viena iš jų yra atsinaujinančios energetikos generacijos plėtra. Planuojama tuo pasinaudoti jau artimiausiu metu ir patvirtinti naudojimosi elektros tinklais tvarką – tai įgalins Lietuvoje turėti 9,4 megavatų atsinaujinančios energijos generacijos.
„Akivaizdu, kad būtent šita priemonė leis turėti teigiamą įtaką galutinėms kainoms, nes pasiūla ženkliai išaugs ir tai turės teigiamą efektą“, – aiškino forumo dalyvis.
Taip pat svarbu, kad energijos generacija būtų diversifikuojama. Reikia nepamiršti ir jungtis, kurias turime ir kurios dar atsiras ateityje, jog turėtume importą iš Vakarų Europos krypčių.
Būtuna įvertinti elektros energijos kainų lubas. „Tokie sprendimai reguliuotojo nėra labai mėgiami, Europos reguliuotojų lygiai taip pat. Šiai dienai yra priimtas sprendimas turėti 180 eurų už megavatvalandę ribą, bet vėlgi šioje vietoje reikėtų įžvelgti tam tikrus teigiamus dalykus, nes kai buvo indikuota kaina 180 eurų už megavatvalandę, iškart buvo matoma rinkos reakcija Europos TTF dujų biržoje“, – kalbėjo R.Pocius.
Po politinių sprendimų kaina kaipmat pasikeitė ir turėjo teigiamą įtaką galutiniams vartotojams. Tad sumažėjo ne tik gamtinių dujų kainos, bet sekė ir elektros kainų mažėjimas.
Pranešime teigiama, kad būtina išnaudoti finansines priemones atsinaujinančios energetikos plėtrai.
Nacionaliniu lygiu veiksniai ir priimami sprendimai taip pat veikia rinkas. Pavyzdžiui, pagalbos priemonės gyventojams, verslui. Pasak R.Pociaus, valstybinis ir ekonominis atsakas itin svarbus veiksnys. Šiai dienai turime elektros energijos tarifus, kurie dalinai padengiami iš valstybės biudžeto.
Šiai dienai kalbama ir apie viršpelnių pajamų nukreipimą vartotojų perkėlimui iš piko vartojimo valandų į ne piko – taip mažėtų elektros kaina vartotojams. „Tiems vartotojams dėl to, kad jie atlieka tokį veiksmą, sumokama tam tikra dalis pinigų“, – atkreipė dėmesį jis. Pinigai bus nukreipti „labai geram“ tikslui.
Jis primena, kad turime tris elektros energijos telkėjus, o vartotojas gali valdyti apkrovą ir kai yra poreikis tinkle, savo vartojimą perkelti, kai to vartojimo nėra. Už tai nepriklausomas telkėjas moka pinigus vartotojui. „Tai yra didžiulis potencialas“, – dėstė R.Pocius.
Energijos kaupimo įrenginiai tai pat turi potencialą – vystytojai gali gauti ne tik už pagamintą energiją, bet ir už teikiamas paslaugas. Mat už kelerių metų jau turėsime bendrą Baltijos balansavimo rinką.
Tuo metu kalbėdamas apie energetinį saugumą, VERT pirmininkas pabrėžė, kad jau niekas dėl to neabejoja suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje reikšme ir nekalba apie išlaikymo kaštus, nors VERT juos prižiūri. Šios inrastruktūros nebuvimas reikštų tai, kad negalėtume importuoti gamtinių dujų.
Pristatydamas Europos reguliuotojų įtaką rinkai, jis priminė, kad sprendimais yra bandoma įgalinti ir pačius vartototojus dalyvauti energetikos rinkoje. Taip tiesiogiai pats vartotojas gali gauti naudos, patikino jis. Tačiau atskiri reguliuotojų sprendimai irgi keis situaciją: galbūt vyks Europos gamtinių dujų biržos algoritmų pokyčiai, diskutuojama dėl išvestinių finansinių produktų įvedimą į elektros energijos rinkas.
Vartojimo pokyčiai – dar vienas lemiamas veiksnys. Vartotojai turi būti sąmoningi, dėstė R.Pocius. Būtent Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) išmaniųjų skaitiklių diegimas, išmaniosios apskaitos kūrimas prie to prisideda – vartotojai gali prisidėti prie šio proceso ir jį geriau suprasti.
Vartotojų teisių apsauga, kurią vykdo VERT, taip pat turi įtakos rinkai – ne visi veikia sąžiningai.
Daugelis vartotojų ir verslų vis dar konsultuojasi, ką daryti, kad būtų priimtas teisingas sprendimas, naudojant energiją.
Tad, pasak jo, Europos, valstybės, reguliavimo, rinkos ir vartotojų veiksniai lems mažesnes energijos kainas gyventojams ir verslui.
