„Tai yra didėjanti problema Europoje. Iš mūsų tirtų 230-ies vadinamų žaliųjų etikečių, kurios vartotojams dažnai siūlo vieną ar kitą papildomą paslaugą, kad jie įsigydami prekę tausoja aplinką, gamtą, mažina emisijas, tai virš 50 proc. jų buvo paremtos niekuo ir yra absoliučiai klaidinančios vartotojus. Yra marketinginis triukas, vadinamas žaliasis smegenų plovimas ir ši problema yra auganti“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Kadangi rinkoje poreikis žalių prekių, paslaugų auga, ypatingai tą matome Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse, kur vartotojas renkasi ekologiškas, aplinkai draugiškas prekes, bet dažnu atveju pirkėjas lieka apgautas. Dažnu atveju, tokia prekė kainuoja ir didesnius pinigus, bet tai, už ką sumoki, tu to negauni. Tai yra absurdas ir džiaugiuosi, kad trečiadienį pristatyta direktyva padės užtikrinti, jog tokia situacija nepasikartotų“, – pažymėjo jis.
Europos Komisijos (EK) narys akcentuoja, kad vartotojui yra sunku įrodyti, jog ant prekės esančioje etiketėje nurodyta informacija yra klaidinga.
„Įsivaizduokite, nusipirkote buteliuką vandens, ant kurio užrašyta, kad jis yra išgautas tausojant bioįvairovę. Galite pasakyti, ar buteliukas tuščias, ar pilnas, labai lengvai, bet tikrai negalite pasakyti, kaip jis buvo išgautas. Ir dažnai už tokį skelbiamą draugišką klimatui ir aplinkai išgavimo būdą, sumokate kažkokią šiek tiek didesnę kainą ar bent jau gamintojas stengiasi į save taip atkreipti dėmesį“, – sakė politikas.
EK direktyva užtikrins, kad gamintojai laikytųsi nustatytų taisyklių
V. Sinkevičius tikina, kad pasiūlyta EK direktyva užtikrins, jog gamintojai laikytųsi nustatytų taisyklių ir pateiktų visą išsamią informaciją. Anot jo, bus galimos tik verifikuotos etiketės, o naujų etikečių kūrimas bus neįmanomas.
„Tos (etiketės – ELTA), kurios bus verifikuotas, tas ženklinimas užtikrins, kad nėra painiavos tarp vartotojų ir tai kažką reiškia. Taip pat nebebus įmanoma sukurti naujų, išgalvotų ženklinimų, bet taip pat ir metodikų. Metodikos bus universalios ir patvirtintos Europos Sąjungos teisės aktais“, – aiškino eurokomisaras.
„Be jokios abejonės, naudojant vieną ar kitą metodologiją ir pateikiant žaliąjį teiginį, bus privaloma nurodyti šaltinį ir visą informaciją, kuri taip pat galės būti prieinama viešai. Ir, pagaliau, egzistuos galimybė teikti skundus ir spręsti ginčus dėl bet kokių neatitikimų“, – teigė jis.
Tiki, kad direktyva padės išspręsti didėjančią problemą
Eurokomisaras mano, kad patvirtinus direktyvą ženkliai sumažins „žaliojo smegenų plovimo“ atvejus, nes įmonės nenorės rizikuoti vengdamos gręsiančių didelių baudų.
„Tai bus taikoma ne tik įmonėms gaminančioms Europoje, bet ir importuojančioms įmonėms, trečiosiose pasaulio šalyse pagamintoms prekėms. Tikiu, kad tai padės visiškai išspręsti šią didėjančią problemą, bet aišku, visada direktyva yra gera tiek, kiek geras yra jos įgyvendinimas“, – vylėsi V. Sinkevičius.
Lietuvos tvarumo sektoriui skiriamas trečdalis milijardo eurų
Globali vidutinė metinė temperatūra jau pakilo 1,1 °C palyginus su priešindustriniu laikotarpiu, teigiama pirmadienį skelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad atšilimą dar galima apriboti iki 1,5 °C, tačiau tam reikės pasaulinio bendradarbiavimo, milijardų dolerių ir didelių pokyčių.
Prie šeštosios IPCC ataskaitos dirbę šimtai mokslininkų pateikia realų scenarijų, kuriame Žemė peržengs kritinę atšilimo ribą dar iki 2030-ųjų, rašoma „The Guardian“. Pristatydamas tyrimų rezultatus Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterres sakė, kad nors „klimato bomba tiksi“, paskelbtos ataskaitos duomenys yra instrukcijų rinkinys, skirtas šiai bombai nukenksminti.
„Kiekviena šalis privalo tapti sprendimų dalimi. Reikalaudami iš kitų atlikti pirmą žingsnį nieko nepakeisime, turime imtis veiksmų jau dabar. Konkretūs pasiūlymai yra nutraukti visą tarptautinį viešąjį ir privatų anglies finansavimą. Privalome užtikrinti klimatui neutralią elektros energijos gamybą – iki 2035 m. visose išsivysčiusiose šalyse ir iki 2040 m. likusiame pasaulyje. Turime nutraukti bet kokį licencijavimą ar finansavimą naujoms naftos ir dujų gavybos sritims, sustabdyti esamų naftos ir dujų išteklių plėtrą bei mažinti gavybą, pereidami prie atsinaujinančių energijos šaltinių“, – veiksmų planu dalinosi JT sekretorius.
Padariniai stipresni ir plačiau paplitę, nei manyta iki šiol
IPCC nustatė, kad daugiau nei 3 mlrd. žmonių gyvena vietovėse, kurios patiria didelius klimato kaitos padarinius, o pusė pasaulio gyventojų bent dalį metų susiduria su dideliu gėlo vandens trūkumu. Ataskaitoje įspėjama, kad daugelyje sričių jau pasiekta riba, nuo kurios nebus galima prisitaikyti prie tokių didelių pokyčių.
Dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių orų visuose pasaulio regionuose dažnėja mirtys dėl vis stipresnių karščio bangų, milijonai žmonių žūva dėl sausrų, potvynių ir bado, o gyvybiškai svarbios ekosistemos patiria vis daugiau negrįžtamų nuostolių, teigia tyrimų organizacija „World Resources Institute“.
Norint pasiekti pasaulinius klimato kaitos tikslus neužteks vien griežtų anglies dioksido išmetimo apribojimų. IPCC duomenimis, 1,5 °C atšilimo ribai užtikrinti yra reikalingos technologijos, galinčios pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos. Šios inovacijos apima tiek natūralius sprendimus, pavyzdžiui, anglies dioksido kaupimą ir saugojimą medžiuose ar dirvožemyje, tiek dar besiformuojančias technologijas, kuriomis anglies dioksidas ištraukiamas tiesiai iš oro.
Lietuvoje numatytos investicijos Klimato kaitos programai siekia trečdalį milijardo eurų
Atsižvelgdama į tarptautinės mokslininkų bendruomenės išvadas Lietuva taip pat imasi veiksmų – 2021 m. patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, o 2023 m. atnaujinamas ir Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP), rašoma Aplinkos ministerijos interneto puslapyje.
Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuoti 111,7 mln. eurų šių metų antrame-trečiame ketvirtyje bus paskirstyti NEKSVP įgyvendinti. Į atnaujintą NEKSVP bus įtrauktos efektyviausios klimato kaitą mažinančios priemonės. Priemonės, neturinčios kitų finansavimo šaltinių ir labiausiai prisidedančios prie kiekybinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, bus finansuojamos iš Klimato kaitos programos.
Aplinkos ministerijos parengto 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano ketverių metų pajamos sudaro 358,6 mln. eurų. Daugiausia lėšų skiriama gyventojams ir viešosioms įstaigoms atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti, energetinio efektyvumo didinimui modernizuojant pastatus ir mažiau taršiam transportui įsigyti.
Kas 7 metus ruošiami IPCC vertinimai pateikia naujausią informaciją apie klimato kaitą, jos priežastis ir padarinius bei galimus atsakomuosius veiksmus. Pirmoji ataskaita buvo pristatyta visuomenei dar 1990 m.
