Šeimos verslo atstovas Egidijus Kurapka pasakojo, kad bitininkystės beveik prieš 60 metų ėmėsi jo žmonos prosenelis, tačiau iki pat šių dienų tęsdama tradicijas jauna šeima sugalvojo pomėgį paversti verslu.
Kadangi medaus tiekėjų Lietuvoje netrūksta, lietuviškas prabangiai pavadintas medus „Exclusive nectar“ keliauja į Jungtinės Karalystės gyventojų namus.
Apsilankius E.Kurapkos biure Kauno centre, lentynose matyti vos keli užsilikę medaus stiklainiai: „Iš viso turėjome apie 1000 stiklainių, tai didžiąją dalį jų pardavėme, o kitą – išdovanojome. Užsienyje daugelis net nežino, iš kur gaunamas tas medus, todėl šis produktas tampa lyg savotiška egzotika. Tu negali tiesiog ateiti ir pasidaryti jo, kaip kokio pyrago.“
Medaus ištakos siekia 1960-uosius
Pasak E.Kurapkos, jo žmonos prosenelis bites pradėjo auginti savo malonumui.
„Taip jis iš kartos į kartą tas bites perdavė savo sūnui, žmonos seneliui, o jis – savo sūnui, taigi žmonos tėčiui. Taip viskas atėjo iki šių dienų“, – pasakojo jis.
Vyro teigimu, į medaus gavybą šeima anksčiau niekuomet nežiūrėjo kaip į verslą ar pajamų šaltinį, nes bičių priežiūra užsiimdavo savo malonumui, o visą gautą medų išdovanodavo.
„Tai buvo kaip pomėgis. Ir dabar uošvis jas prižiūri, šeria, pučia kažkokius pušų dūmus, nes taip sveika, tai joms kaip vitaminai nuo ligų. Bitės uošviui yra kaip naminiai gyvūnėliai“, – juokėsi E.Kurapka.
Prižiūrėti bites bei paruošti medų tekdavo ir jam kartu su žmona. Tačiau vieną dieną jie sugalvojo, kad šį laisvalaikio praleidimo būdą galima paversti ne tik dovanų artimiesiems, bet ir pajamų šaltiniu.
„Anksčiau medų tiesiog dovanodovome giminėms ir draugams. Pagalvojome, kodėl gi nepadarius iš to versliuko? Tai nebuvo rimtas verslas su planais, skaičiavimais, sąmatomis, atsiperkamumais ir panašiai.
Mums buvo tiesiog įdomu gražiai supakuoti, per daug net ir negalvojome apie pardavimą, – sakė vyras. – Manėme, kad būtų smagu gražiai supakuoti į padovanoti savo medų ne kokiame nors plastikiniame kibirėlyje ar krienų indelyje.“
Didžiausią dėmesį skyrė pakuotei
Būtent medaus pakuotė ir buvo didžiausias šeimos galvos skausmas. Jie norėjo, kad jų produktas atrodytų prabangiai, nes medus vertas daugiau nei „plastikinio kibirėlio ar agurkų marinavimo stiklainio“.
„Kiek pasižvalgydavome, tai medus visada būdavo supakuotas labai paprastai. Su žmona sukūrėme gražią pakuotę, žmonės klausdavo, ar čia ne kvepalai. Po kurio laiko supratome, kad toks įpakavimas galbūt buvo per prabangus. Tuomet radome vadinamuosius „Weck“ stiklainius, kurie mums buvo tikras atradimas“, – aiškino E.Kurapka.
Vyro teigimu, tai yra bene patys seniausi stiklainiai Europoje, kurie nuo pat atsiradimo nepakeitė savo dizaino. Šeimai tai atrodė visai patrauklus variantas: senąsias tradicijas išsaugojęs indas, išlaikęs savo autentiką, kuriame būtų taip pat autentiką išlaikęs gamtos produktas – medus.
„Tai labai garsūs stiklainiai, siekiantys dar XIX a. Tai tinka ir mūsų šeimai, nes tai yra šeimos verslas. Tie stiklainiai yra labai brangūs, tai pagalvojome, kad gal atsiras žmonių, kurie norės turėti ir tiesiog patį stiklainį“, – svarstė E.Kurapka.
Jo nuomone, pirkėjams yra labai svarbi pakuotė, nes medus dažnai yra perkamas kaip dovana: „Parduodame dar ir kreminį medų. Į jį nieko papildomai nėra įdėta, jis tiesiog kuriamas pagal specialią technologiją – jo nekaitina ir labai ilgai ir lėtai maišo. Tik tiek. Jis niekada nebesikristalizuoja.“
Taikosi į užsienio rinką
Nors visa ši verslo idėja gimė maždaug prieš penkerius metus, prekiauti pradėta prieš dvejus metus. Taip buvo dėl to, kad šeima viską darė labai kuopščiai ir lėtai: apie metus dirbo vien su pakuote, tuomet kurį laiką galvojo pavadinimą, prekės ženklą ir pan.
„Mums buvo tiesiog smagu. Neturėjome jokio spaudimo, nes tai nebuvo mūsų pragyvenimo šaltinis, daugiau kaip laisvalaikio praleidimo būdas“, – tikino E.Kurapka.
Prekybos pradžia buvo prieš dvejus metus Didžiosios Britanijos internetinėje pardavimų platformoje amazon.com. Paklaustas, kodėl pardavimams pasirinko užsienį, o ne vietos rinką, vyras sakė, kad Lietuvoje medus yra nuvertinamas, nes tai tapo kasdieniu produktu, o kitataučiams tai neretai būna visiška naujovė.
„Užsienyje medus garbinamas, juk tai švarus, išskirtinis produktas iš gamtos, o ne sukurtas žmogaus rankomis. Jam reikia labai daug darbo, nes bičių auginimas yra sudėtingas procesas, mačiau, kokią didžiulę knygą turi mano uošvis, kurioje aprašoma, kaip auginti tas bites. Tai labai kilmingas produktas“, – komentavo jis.
Prieš dvejus metus šeima į Didžiąją Britaniją išsiuntė vos kelis stiklainėlius šios gėrybės, nes bijojo, kad visuomenė gali ja nesusidomėti. Tačiau jau po metų, praėjusiais metais, išsiuntė net pusės tūkstančio partiją, iš kurios taip pat neliko nė vieno stiklainio.
„Pristatėme daug papildomų avilių ir turėjome apie tūkstantį stiklainių. Pusę jų pardavėme Didžiojoje Britanijoje, o kitą pusę – iš lūpų į lūpas apie mus sužinantiems tautiečiams. Jeigu dabar pažiūrėtumėte internete, ten nieko neberastumėte, jau laukiame naujo medučio“, – džiaugėsi E.Kurapka.
Ilgametis šeimos produktas
Verslininkas papasakojo, kad po tokios sėkmės daug bitininkų pradėjo jam skambinti iš siūlyti parduoti ir jų medų, tačiau kol kas šeima dar neapsisprendė, ar pasiryžtų tokiai avantiūrai: „Visų pirma, tai reikalauja daug darbo, o antra, turime būti įsitikinę, kad tas medus bus toks pats geras. Mes užsitarnavome skanaus ir gero medaus vardą, todėl bijome rizikuoti.“
Jis aiškino, kad net taip smarkiai išaugus medaus gavybai prie viso šio proceso ir toliau dirba tik šeimos nariai.
„Uošvis iki dabar yra pagrindinis tuo užsiimantis žmogus, kuris sutvarko visą medų. Kitiems atrodo, kad šis darbas vyksta tik vasarą. Deja, bet ne, nes bites prižiūrėti reikia visada, rudenį uošvis jas šeria, rūpinasi, nes kai paimi jų medų, joms reikia kažką duoti, tai jis verda joms visokių sirupų“, – pasakojo E.Kurapka.
Jo teigimu, visa šeima džiaugiasi, kad pomėgį pavyko paversti verslu, į kurį įtraukti visi artimieji: „Dabar sprendžiame dilemą: pardavinėti Lietuvoje ar ne? Britams lietuviškas medus labiausiai patrauklus dėl įvaizdžio, kurį jie mato ir tikriausiai dėl jausmo, kad tai ilgametis šeimos produktas, kuris atrodo tuo pačiu ir moderniai, ir senoviškai. Galvojame, ar lietuviams svarbus toks aspektas.“
Vyras pasakojo, kad artimiausiu metu jis su šeima planuoja vėl didinti avilių skaičių, o pastaruoju metu pradėjo svarstyti ir idėją atidaryti parduotuvę Danijoje.
„Mūsų žinutė – ilgaamžė šeimos tradicija. Šiame cukraus amžiuje medaus situacija, mano nuomone, vėl gerėja. Anksčiau jo kaina buvo tikrai neadekvati, nes kiek čia reikia įdėti darbo… Dabar medus jau brangsta, todėl manau, kad situacija keičiasi. Jau jaučiu ir pats spaudimą mokytis, kaip elgtis su bitėmis, bet kol kas baisu, gal nepatiksiu joms ir išskraidys visos“, – juokavo E.Kurapka.
