L.Gudaitė, pernai tapusi geriausia kūno kultūros mokytoja, sportą pamėgo būdama mokinė. Patiko aktyvus laisvalaikis, įvairios sportinės varžybos, šoko mokyklos (dabar Vabalninko B.Sruogos gimnazija, anksčiau buvo vidurinė mokykla) lietuvių liaudies šokių kolektyve.
Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.
Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt.
„Nuo septintos klasės lankiau lengvąją atletiką ir su kūno kultūros mokytoju V.Jatulevičiumi visada dalyvaudavau kroso, lengvosios atletikos varžybose.
Mano klasės auklėtoja S.Petrauskienė buvo kūno kultūros mokytoja. Ir su klase, ir su mokyklos komanda aktyviai dalyvavau mokyklos sportiniame gyvenime. Gal tai ir nulėmė mano pasirinkimą“, – pasvarstė mokytoja metodininkė L.Gudaitė.
Jos sesuo dvynė Rasa Gudaitė-Fediuk – taip pat kūno kultūros mokytoja. Ji dirba sanatorinėje mokykloje Šiauliuose gydomosios kūno kultūros mokytoja.
„Toks sutapimas – abi mokytojos ir trenerės darbą pasirinkome.
Anksčiau kartu ir sportavome. Mūsų gyvenimuose daug kas panašu“, – šypsojosi L.Gudaitė.
Studijuodama rimtai sportavo
Būdama mokinė L.Gudaitė pasirinko lengvąją atletiką. Ir tam buvo dvi priežastys.
„Kaip sakoma sporto karalienė – lengvoji atletika. Šį kelią lėmė ir gal ne toks jau didelis tuometinis pasirinkimas, jis nelygintinas su tuo, kokį šiandien turi mokiniai.
Tiesiog man patiko bėgioti“, – pasakojo L.Gudaitė.
Kaip ji sakė, mokykloje sportavo mėgėjiškai. Padėtis iš esmės pasikeitė įstojus į Šiaulių universitetą.
„Pasirinkau profesiją, kuri susijusi su sportu, sutikau puikią trenerę J.Baikštienę. Šiauliuose susidūriau su profesionalaus sportininko dienotvarke ir nelengvomis treniruotėmis. Ilgi ir vidutiniai nuotoliai – nelengvas individualus darbas tiek treniruotėse, tiek varžybose.
Labai įspūdingų rezultatų nepasiekiau, bet dalyvaudama Lietuvos lengvosios atletikos čempionatuose, įvairiuose bėgimuose, kroso varžybose iškovodavau prizines vietas. Buvo smagus laikas – kelionės, varžybos, laikas su komandos draugais. Baigus studijas reikėjo apsispręsti, pasirinkau darbą mokykloje“, – pasakojo Linda.
Šiaulių universitete ji įgijo kūno kultūros ir pradinių klasių specialybės bakalauro laipsnį, o vėliau tapo ir edukologijos magistre.
Dirba ir sporto klube
„Man pasisekė, kad vos baigusi studijas pradėjau dirbti Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje, kur ir dabar dirbu.
Laikas bėga greitai, tačiau nejaučiu, kad šie pedagoginio darbo metai jau dvidešimt šešti“, – šypsojosi L.Gudaitė.
Nuo 2001 metų ji su mokytojo profesija derina ir trenerės darbą sporto klube.
„Tad aktyvus judesys ir sportas užpildo mano visą darbo dieną, gal todėl ir atostogų metu ilsiuosi aktyviai – keliauju dviračiais, plaukiu baidarėmis, einu pėsčiųjų žygiuose“, – pasakojo pedagogė ir trenerė.
Pasitelkia šiuolaikines technologijas
Nors prabėgo nemažai metų, L.Gudaitė puikiai pamena pirmuosius darbo metus.
„Manau, kad kiekvienam pradedančiam dirbti jaunam pedagogui būtų iššūkis vesti pamokas paaugliams vaikinams. Bet buvo įdomu – nauja patirtis, nauji mokinių „išbandymai“.
Su kiekvienais metais įgyji vis naujos patirties, nes kiekviena diena skirtinga. Vienodų dienų mokykloje nebūna. Į pamokas mokiniai ateina su savais norais ir nuotaika, kiekvienas kažką išmoksta ir kartu išmoko mane. Tiesiog stengiuosi, kad kiekvienas patirtų judėjimo džiaugsmą“, – savo užmojus ir tikslus atskleidė L.Gudaitė.
Kad pavyktų pasiekti, ko norinti, mokytoja ieško būdu, kaip mokinius sudominti aktyvia fizine veikla. Pasak jos, jaunimui įdomu viskas, kas nauja, neįprasta arba „sena“, tik pasiūlyta įdomiai, atsižvelgiant į mokinių norus bei pageidavimus.
„Šiandienos mokiniams patinka įvairi netradicinė veikla. Gal todėl, kad apie bėgimą, krepšinį, tinklinį, futbolą vaikai daugiau informacijos sužino iš televizijos, savo aplinkoje.
Gimnazistai ypač mėgsta netradicinius žaidimus, vaikštome su šiaurietiško ėjimo lazdomis, važiuojame stacionariais dviračiais, atliekame funkcinius pratimus su TRX diržais, pilateso ir balanso pratimus.
Neatsiliekame ir nuo išmaniųjų technologijų. Šiais metais džiaugiamės naujomis patalpomis ir galimybėmis kūno kultūros pamokų metu sportuojant stebėti ekrane vaizdą ar tiesiog klausyti muzikos, tarkim, važiuodami stacionariais dviračiais mėgaujamės gamtos vaizdais, atrodo, lyg važiuotume mišku ar kalnų vietove. Norisi, kad pamokos būtų patrauklios ir įdomios vaikams“, – pasakojo kūno kultūros mokytoja.
L.Gudaitė džiaugiasi, kad mūsų visuomenė fiziškai vis aktyvesnė, vis labiau rūpinasi sveikata.
„Tai džiugina, mat vien mokyklose skatindami mokinius aktyviai ir sveikai judėti nieko nepakeisime. Norėtųsi, kad ne tik ugdymo įstaigose, bet ir šeimose daugiau dėmesio skirtume sveikatai. Vaikai tikrai nori judėti, tik reikia juos sudominti, paaiškinti, praktiškai įgyvendinti“, – aiškino pedagogė.
Kalba ir apie skaudulius
Kūno kultūros mokytoja užsibrėžusi tikslą pasiekti, kad kiekvienas vaikas pajustų judėjimo džiaugsmą.
„Tai, manau, yra svarbiausias uždavinys. Į pamokas susirenka įvairių fizinių gebėjimų mokiniai. Visi, tiek stipresni fiziškai, tiek turintys sveikatos problemų, turime savo požiūrį į judėjimą ir kiekvienas savaip atsiskleidžiame. Todėl mokytojui tenka nelengvas uždavinys suderinti skirtingų gebėjimų mokinių veiklą, pasiekti, kad tai būtų įdomu bei patrauklu.
Visada džiaugiuosi mokinių pastangomis kūno kultūros pamokose taisyklingai atlikti užduotį ar pratimą. Ir dar smagiau, kai atėjęs liūdnas ar pavargęs mokinys iš pamokos išeina su šypsena“, – kalbėjo l.Gudaitė.
Per kūno kultūros pamokas mokytoja su vaikais leidžiasi ir į diskusijas, o kartais vieni su kitais tiesiog pasidalija išgyvenimais.
„Kalbamės apie maistą, įvairių pratimų naudą, nesėkmę rašant kontrolinį darbą ar atsiskaitant už bandomąjį darbą. Visa tai mokiniai išgyvena kartu su mokytoju, o kūno kultūros pamokose gal netgi laisviau reiškia savo nuomonę, nes aplinka bendrauti yra laisvesnė, gali save išreikšti per judesį“, – sakė kūno kultūros mokytoja ir trenerė.
