Pirmosios kalvarijos Vakarų Europos katalikiškose šalyse žinomos nuo XV a. pradžios. XVII a. pradžioje atsiradusi Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijos, t. y. naujosios Jeruzalės, ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Būdama trečioji naujoji Jeruzalė Lietuvos ir Lenkijos valstybėje, kartu su garsiosiomis Zebžydovo (1604 m.) ir Pakošės (1628 m.) kalvarijomis ji sukūrė naują bendruomeniško Kančios kelio stočių pamaldumo formą, kuri per tris šimtus metų stipriai įsitvirtino mūsų šalyje. Reikšminga ir tai, kad Žemaičių Kalvarija yra vienintelis autentiškas architektūros požiūriu išlikęs Kančios kelio ansamblis Lietuvoje.
Kančios kelią Žemaičių Kalvarijoje sudaro dvi pagrindinės dalys: Kristaus suėmimo kelias, prasidedantis nuo pirmosios koplyčios „Paskutinė vakarienė“ ir pasibaigiantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“, ir Kryžiaus kelias, prasidedantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“ ir besidriekiantis iki paskutinės, t. y. devynioliktosios, koplyčios „Šv. Kryžiaus atradimas“.
Su Žemaičių Kalvarija prasidėjo tikrasis kalvarijų steigimas Lietuvoje. Beržoro kaimo pušyne atsirado dar vienas Plungės rajone Kristaus kančios Kryžiaus kelias – 14 medinių Kryžiaus kelio stočių koplyčių 1759 metais įrengė Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius.
Koplyčių statymas Beržore yra sietinas su pačiu miestelio atsiradimu. Pasak padavimo, kartą piemenėlis, prie ežero ganydamas bandą, beržo viršūnėje pamatė Švč. Mergelės Marijos paveikslą ir apie tai pranešė Platelių bažnyčios klebonui. Kunigas tą paveikslą parnešė į bažnyčią, tačiau iš čia paveikslas dingo ir vėl atsirado beržo viršūnėje. Tada žmonės beržą nukirto ir jo vietoje pastatė medinę koplytėlę, kurioje pakabino tą paveikslą. Koplytėlė pavadinta Šv. Jono Nepomuko vardu, o vietovė pradėta vadinti Beržoru. Toje vietoje, kur buvusi koplytėlė, vėliau buvo pastatyta Šv. Stanislovo bažnyčia. Šios vietos istorija yra unikali ir išskirtinė ne tik Lietuvos, bet ir to meto katalikiškos Europos kontekste.
Carinės okupacijos metais Beržore apsilankęs vyskupas Motiejus Valančius ragino žmones išlaikyti Kryžiaus kelio tradiciją, tačiau po 1863 m. sukilimo caro valdžia procesijas uždraudė. Ilgus metus koplyčios trūnijo ir tik 1905 m. vietos gyventojų iniciatyva jos buvo suremontuotos. Deja, XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje sovietinės valdžios įsakymu Beržoro Kryžiaus kelio koplyčios buvo nugriautos. Jos atstatytos tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Kaime taip pat gausu ir daugiau atstatytų arba išlikusių koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių. Beržore vyksta Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.
Daugiau apie Kryžiaus kelio kalnus, kviečiame susipažinti Žemaitijos turizmo gido internetinėje svetainėje adresu www.zemai.lt
