Įspėjimas – šiame albume, kuris, beje, įrašytas Didžiojoje Britanijoje, nerasite nieko linksmo. Bet tai nesunku atspėti, užmetus akį į grupės feisbuko paskyrą ir pažvelgus į įkvėpėjų sąrašą. PJ Harvey, „Radiohead“, Nickas Cave'as – visi tie atlikėjai, kurių akimis stiklinė visada yra pusiau tuščia, o ne pusiau pilna.
Vienuolika „Linger“ dainų (visos – anglų kalba) blaškosi kažkur šalia šablonais dvelkiančio niūraus britiško alternatyvaus roko. Kai užsižaidžiama gitaromis, atrodo, kad muzika pasuks į įdomesnes erdves, bet iš esmės čia – kūryba, nenutolstanti nuo žanro taisyklių.
Vokalistė Agnė Kirslienė turi gana išraiškingą balsą. Albume sukuriama nerimo ir melancholijos nuotaika – vientisa. Per pirmas dvidešimt minučių ji sukuria įspūdį, kad ši muzika kurta su mintimis, jog kažkas aplink yra labai, labai negerai. Muzika apie liūdesį, nusivylimą ir geismą.
Skambesys kartais pasuka į agresyvesnę pusę („Unfinished Sentence“, „Leave My Temple“). Tačiau didžiąją laiko dalį tai - duoklė tamsai ir naktiniams pamąstymams apie tai, jog viskas gyvenime sumauta. Reikia pripažinti, jog visa tai atrodo gana vienoda – vienintelis įdomesnis eksperimentas yra albumo viduryje skambanti švelni rauda „Moss“, kuri tetrunka minutę.
Būtų įdomu pamatyti tas patalpas mezgimo fabrike – galbūt praverstų išlįsti iš rūsio ir pamatyti daugiau dienos spalvų. Pirma mintis išklausius – galbūt grupė paskubėjo įrašyti šį albumą. „Linger“ skamba kaip dainų užuomazgų rinkinys – tačiau muzikinių ir teksto kabliukų, kurie šiuos kūrinius verstų sukti dar ir dar sykį, tiesiog trūksta.
Įvertinimas – 6 iš 10.
Visos albumo dainos:
