Grupė akivaizdžiai turi puikų humoro jausmą, kurį išduoda ir jos, ir jos įrašų pavadinimai (pirmasis albumas vadinosi „Monotonijos anatomija“). Muzikoje, tiesa, to nepajusite – linksmumo čia nedaug.
„Sraigės efektas“ groja tai, kas gali patikti ir metalo, ir postroko, ir eksperimentinio triukšmo klausytojams. Tiems, kurie klausosi „Man-go“, tikrai nepatiks, bet tokio tikslo grupė tikriausiai ir neturi.
Įrašyti šiam albumui, beje, pasitelkti ir bendraminčiai iš kitų svarbių Lietuvos pogrindžio grupių – OBŠRR, „Erdve“ ir „Extravaganza“. Žodžiu, šiokia tokia Lietuvos alternatyvininkų rinktinė. Grojanti beveik išskirtinai instrumentinę muziką – vokalas pasigirsta tik epizodiškai, keliuose kūriniuose, „apkrautas“ garso efektais taip, kad suprasti žodžius labai sudėtinga.
„Snaigės defektas“ – tai trankių gitaros garsų sienos, pasaulio pabaigos nuotaika, kartais primenanti britų grupę „Mogwai“, kartais – visas mėgstamiausias jūsų metalo grupes vienu metu, kartais, kai pasigirsta saksofonas (kūrinyje „Sirenos“) – Lietuvos pankiško džiazo pažibas „Sheep Got Waxed“.
Yra akimirkų, kai grupė atrodo linkstanti prie klasikinių roko konstrukcijų („Auksiniai saulės obuoliai“), bet jos apgaulingos – tame pačiame kūrinyje „Sraigės efektas“ sugeba visiškai pakeisti tempą ir skambesį, o kartais – minutę monotoniškai tęsti tą pačią natą („Nežemiški stebuklai“).
Trankus ir gana agresyvus darbas su melancholijos prošvaistėmis - puikiai tiktų kaip garso takelis kokiam avangardiniam kino filmui su nelaiminga pabaiga. Ir dovana mėgstantiems muziką, kurios nėra labai lengva klausytis. Be jokių ryškių defektų.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Kūrinys „Nuaidėjo šūvis“:
