„Nelaukite, kol avarinę situaciją sudarys kitas, – sudarykite ją patys“, – yra rašęs Juozas Erlickas. Kitaip tariant, nelaukite, kol naują J.Erlicko kūrinį perskaitys kitas, – perskaitykite jį patys. O tuos kūrinius „Lietuvos ryte“ gyvasis klasikas rašo nuo 1995 metų. Nacionalinės premijos laureatas J.Erlickas – prieštaringa asmenybė. Jo niekur neįsprausi. Nei tarp garsiųjų Sigitų. Nei tarp Matučio ir Landsbergio. Nei tarp Scilės ir Charibdės. Kai visi urmu ėjo į Europą, J.Erlickas dainavo. Kai kiti, sulaukę garbingo amžiaus, apverkia vaikystę ir puola į neviltį arba „į butelį“, J. Erlickas pradeda tapyti ir savo garbius jubiliejus švenčia jaunimo pamėgtuose klubuose. Lietuvių rašytojas, poetas, publicistas J. Erlickas gimė 1953 m. kovo 3 d. Svirkančiuose, Akmenės rajone, baigė Viekšnių vidurinę mokyklą, studijavo lituanistiką Vilniaus universitete. Dirbo gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku. Bet svarbiausia, kad J. Erlickas daugybę metų atidžiai stebi aplinkinį pasaulį ir savo taikliomis įžvalgomis mielai dalinasi su skaitytojais.