Pirmadienį I.Šimonytės inicijuotame partijų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikime dėl gynybos finansavimo buvo pristatyti keturi modeliai dėl papildomo finansavimo gynybos reikmėms, tarp jų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas.
Tuo metu antradienį Seimo opozicijos atstovai išsakė savo kritiką Vyriausybės pateiktiems pasiūlymams ir vardijo, iš kur patys siūlytų traukti papildomus 400 mln. eurų kasmet.
Socialdemokratų siūlymai
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Dovilė Šakalienė nurodė, kad socialdemokratai nepritars naujų mokesčių įvedimui, siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, kol nebus išsklaidytos abejonės dėl A.Anušausko mestų įtarimų dėl galimų korupcijos apraiškų krašto apsaugos sistemoje.
„Šioje vietoje mes nematome galimybės kalbėtis toliau su visuomene dėl tam tikro socialinio kontrakto sudarymo dėl papildomų lėšų gynybai, kuomet yra tam tikras šešėlis dėl galimos korupcijos ar galimo poveikio, nes tai tiesiog būtų nesąžininga“, – įsitikinusi D.Šakalienė.
Socialdemokratė priminė, kad būtent šios politinės jėgos iniciatyva buvo įvestas laikinasis bankų solidarumo mokestis, o pernai buvo pasiūlyti dar du papildomi lėšų surinkimo šaltiniai.
„Tai yra juridinių asmenų pelno mokesčio sulyginimas su aplinkinių valstybių – t.y. vietoj 15 proc. bazinio tarifo 20 proc. bazinis tarifas, kaip yra Lenkijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje. Švedijoje tas tarifas yra virš 20 proc. Taip pat siūlėme ir gynybos obligacijas, kurios leistų ir patiems žmonėms investuoti į šalies gynybą ir taip išreikšti savo politinę valią.
Siūlėme, kad Europos Sąjunga gali reikšmingiau prisidėti prie gynybos finansavimo. Kalbantis su Europos Komisija galima telkti europines lėšas, pigius kreditus į gynybos pramonę, taip pat skolintis taip pat yra galimybė ir vienas iš variantų“, – pasiūlymus pažėrė D.Šakalienė.
Ji pabrėžė, kad socialdemokratai neketina pritarti PVM didinimui.
„Tai būtų neproporcinga našta pažeidžiamiausiems gyventojams“, – tvirtino politikė.
Demokratų siūlymai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pareiškė, kad demokratų netenkina visos keturios premjerės I.Šimonytės pasiūlytos alternatyvos.
„Noriu pasikartoti, kad tikrai neturi būti ieškomi pinigai iš silpniausios visuomenės dalies, horizontaliai apmokestinant tokiais mokesčiais, kaip tas pats PVM ar GPM. Dar daugiau, kėsinimasis į savivaldą, bandant paimti lėšas, nors dėliojami prioritetai, kad prioritetas yra savivalda ir stiprios savivaldybės“, – kritikavo S.Skvernelis.
Jis išvardijo demokratų siūlymus, iš kur paimti papildomų pinigų.
„Mes siūlome diskutuoti tai, kas yra ir Vyriausybės pakete, ir kolegų socialdemokratų – dėl pelno mokesčio. Galima kalbėti apie 2 proc., tai būtų 240 mln. eurų. Šešėlio mažinimas – 2 proc., tai yra tikrai ambicingas tikslas, kurį būtų galima įgyvendinti – tai būtų apie 140 mln. eurų.
Ir iš tų 400 mln., kuriuos įvardijo Vyriausybė, trūksta apie 60 mln. Būtų galima diskutuoti dėl mokesčių ir akcizų didinimo tų prekių, kurios nėra pirmo būtinumo. Kalbu apie azartinius lošimus, loterijas, alkoholį ir tabaką“, – nurodė demokratų pirmininkas.
Dėl kintamosios surenkamų lėšų šalies demokratai taip pat turi poziciją.
„Kalbant apie kintamąją dalį, kadangi tas poreikis bus skirtingas, palaikome dvi alternatyvas. Pirma alternatyva yra skolinimasis. Išties tas procesas yra galimas, ir, jeigu reikalingi įstatymų pakeitimai, esame pasiruošę juos palaikyti.
Ir antra alternatyva, ką šiek tiek ir Dovilė užsiminė – mes manome, kad atėjo laikas Europos Sąjungai (ES) taikyti tokį patį finansavimo modelį, kai ES ekonomika išėjo iš popandeminės situacijos, tai yra vadinamasis atstatymo fontas (RRF), tai tokiu pačiu principu suformuoti gynybos fondą.
Tai atlieptų ES narių poreikius, būtų numatytas finansinis instrumentas, kuris tiesiogiai neliestų kiekvienos valstybės biudžeto“, – dėstė S.Skvernelis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga siūlo apmokestinti bankus
Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad situacija savaitgalį buvo nedovanotina, o taip spręsti klausimus dėl ministro atstatydinimo buvo didelė klaida šioje geopolitinėje situacijoje.
„Ministras įvardytas kaip lėtas, bet kažkodėl sureagavo labai greitai į atstatydinimą, ir dar paliko šleifą neatsakytų klausimų. Todėl išsklaidyti visas abejones turėtų atsakingos institucijos“, – paragino R.Tamašunienė.
Seimo narė nurodė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga šioje situacijoje siūlo apmokestinti bankus – įvesti 0,3 proc. banko turto mokestį.
„Nepalikus bankų solidarumo mokesčio pratęsimo, mes siūlome apmokestinti aktyvus. Siūlome grįžti prie to klausimo, kuris yra Biudžeto ir finansų komitete tiesiog numarintas, pasirinkus kitą būdą apmokestinti pelną.
Bet mes galvojame, kad būtent finansinės institucijos ir bankai galėtų reikšmingai prisidėti prie valstybės gynybos biudžeto didinimo ir lėšų poreikio. Būtų surinkta dvigubai daugiau lėšų – apie 170 mln. eurų papildomų lėšų gynybai kiekvienais metais.
Mūsų siūlymas – įvesti 0,3 proc. banko turto mokestį ir taip spręsti šią problemą“, – įvardijo politikė.
Visi kiti premjerės minėti pasiūlymai, anot R.Tamašunienės, partijai yra nepriimtini.
Valstiečiai sutiktų su skolinimosi idėja
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas savo ruožtu teigė, kad valstiečiai labai aiškiai išgirdo, ką pasakė A.Anušauskas po susitikimo su prezidentu apie korupcijos apraiškas Krašto apsaugos ministerijoje.
Dėl to, anot D.Gaižausko, kol nebus išsklaidytas šešėlis, mestas ant viso Seimo ir NSGK narių, tol LVŽS nedalyvaus jokiuose valdančiosios partijos ir premjerės I.Šimonytės siūlymuose dėl biudžeto didinimo.
„Tačiau LVŽS sako, kad jeigu bus išsklaidytos visos abejonės ir jeigu bus ieškoma sprendimų didinti mūsų biudžetą, diskutuosime ne tik su opozicinių frakcijų atstovais, bet ir su valdančiaisiais, ir tuo pačiu, jeigu reikės, palaikysime skolinimosi siūlymą – būtent skolinimosi iš gyventojų didesnėmis palūkanomis negu bankai siūlo“, – įvardijo D.Gaižauskas.
Darbo partija nesiūlo nieko
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis taip pat teigė, kad darbiečiai nepritaria nė vienai iš keturių Vyriausybės pasiūlytų opcijų, be to, A.Mazuronio manymu, kol korupcijos, skaidrumo klausimai yra keliami krašto apsaugos sistemoje, „kalbėti apie papildomas mokestines priemones yra mažų mažiausiai neatsakinga ir netvaru“.
Be to, A.Mazuronis pabrėžė, kad Darbo partija nepritaria daliai idėjų, kurių finansavimui valdantieji ieško papildomų lėšų, todėl darbiečiai, anot jo, ir nesiūlys nieko.
„Mes, Darbo partijos atstovai, esame pastatyti prieš faktą arba prieš būtinybę rinktis vieną iš keturių variantų, kai mes nesutinkame su poreikio baziniu skaičiavimu“, – argumentavo A.Mazuronis.
Darbo partijos pirmininkas įvardijo, kad 0,5 proc. BVP lėšų poreikis skaičiuojamas taip, kad būtų finansuota vokiečių brigada Lietuvoje, su kuo darbiečiai sutinka, taip pat divizijos kūrimas, su kuo darbiečiai irgi gali sutikti, bet taip pat būtų finansuojamas ir visuotinis šaukimas, kuriam Darbo partija esą negali pritarti.
„Visuotiniam šaukimui mes, kaip Darbo partija ir frakcija, nepritariame, to nėra mūsų programoje, to nėra politinių partijų susitarime, kuris pasirašytas, ir to nėra ne šiaip sau, o todėl, kad politinio sutarimo dėl to nebuvo. Ir dabar priešpastatoma ir sakoma, kad priimkime kažkokias priemones, finansuosime tą, kam jūs nepritariate.
Tai palaukite, kolegos, kaip mes galime tartis finansuoti tą, kam mes nepritariame? Gal pirma susitarkime, ką reikia finansuoti, ir tokiu keliu reikia eiti, jeigu norima pasiekti realių rezultatų. Šiuo keliu neinama“, – kalbėjo A.Mazuronis.
„Todėl dalyvauti šiame procese nematome visiškai jokios prasmės“, – pridūrė jis.
