N.Sandulovičiaus šeimos nariai teigia, kad sausio 3 d. jis buvo išvežtas iš savo namų po to, kai atsiprašė už nusikaltimus, kuriuos serbai įvykdė prieš etninius albanus per 1988 ir 1989 m. Kosovo nepriklausomybės karą.
Trečiadienį po pirmojo per penkias dienas leisto šeimos apsilankymo N.Sandulovičiaus dukra Karla pareikalavo, kad jos tėvas būtų perkeltas į civilinę ligoninę iš karinės įstaigos Belgrade, kurioje jis buvo laikomas.
„Jis bendrauja, tačiau yra visiškai paralyžiuotas dešinėje pusėje, sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir jo sveikatos būklė yra labai labai prasta“, – sakoma pareiškime, paskelbtame per politiko interesus Jungtinėje Karalystėje atstovaujantį advokatą ir organizacijos „Justice Abroad“ direktorių Michaelą Polaką.
Šeima mano, kad N.Sandulovičius, Serbijos respublikonų partijos lyderis ir nuolatinis valdančiosios Serbijos pažangos partijos (SNS) kritikas, taip pat galėjo būti „nunuodytas“. Advokatai teigė, kad negali nieko patvirtinti apie N.Sandulovičiaus sveikatą ar išpuolį, kol jis nebus nugabentas į civilinę įstaigą, kurioje būtų sudarytos visos sąlygos naudotis gydytojų ir advokatų paslaugomis.
M.Polakas pateikė skubų kreipimąsi į JT komitetą prieš kankinimą, kuriame oficialiai prašoma tai jį pergabenti į civilinę ligoninę. Jis teigė, kad N.Sandulovičių „suėmė Serbijos žvalgybos tarnyba, po to savavališkai sulaikė ir kankino“.
N.Sandulovičius buvo aršiai kritikuojamas valstybinėje žiniasklaidoje po to, kai vėl paskelbė praėjusių metų vaizdo įrašą, kuriame jis aplankė Kosovo išlaisvinimo armijos įkūrėjo Ademo Jašario, kurį 1998 m. per Kosovo nepriklausomybės karą kartu su 57 šeimos nariais nužudė Serbijos policija, kapą.
Pirminio gesto metu, 2023 m. vasarį, N.Sandulovičius atsiprašė už šias mirtis. Per pastarąsias dvi savaites jis vėl paskelbė vaizdo įrašą kartu su kitu atsiprašymu, o tai paskatino kai kurių vietos žiniasklaidos priemonių kritiką.
„Esu vienintelis politikas iš Serbijos, atvykęs pagerbti nekaltų albanų aukų, Jašari šeimos, Prekazyje. Atsiprašiau ir paprašiau atleidimo serbų, kurie to nepadarė, vardu“, – sausio 2 d. socialiniame tinkle X rašė N.Sandulovičius.
Manoma, kad būtent šie komentarai tapo išpuolio priežastimi.
„Jis buvo smarkiai sumuštas. Jam sulaužytas šonkaulis. Kai jį grąžino namo, jis tai prarasdavo, tai atgaudavo samonę ir skundėsi negalintis pajudinti dešinės kūno pusės“, – sakė M.Polakas.
Nepaisant to, N.Sandulovičius buvo suimtas kitą dieną po to, kai Serbijos policija jį grąžino į namus, ir jo šeima nematė iki trečiadienio ryto.
Teisėjas nurodė jį suimti 30 dienų po to, kai jam už akių buvo pateikti kaltinimai dėl tariamo tautinės, rasinės ir religinės neapykantos kurstymo, t. y. nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo elgesio kodekso 317 straipsnyje, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė nuo šešių mėnesių iki penkerių metų.
M.Polakas teigia, kad šis kaltinimas akivaizdžiai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją dėl politinės kalbos apsaugos.
Dėl šio išpuolio kils naujų klausimų dėl Serbijos deklaruojamo ketinimo įstoti į ES ir kils nuogąstavimų dėl jos santykių su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Kosovą. Tai įvyko po kaltinimų, kad neseniai įvykę rinkimai buvo suklastoti prezidento Aleksandro Vučičiaus SNS naudai, o A.Vučičius šį kaltinimą neigia.
Pripažindamas Serbijos politinį nestabilumą, M.Polakas vis dėlto paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti išpuolį prieš jo klientą.
„Politinė kalba turi būti saugoma. Neleisdami politinio žodžio, kenkiate demokratijos veikimui. Manau, kad tai labai svarbus atvejis visiems Serbijos žmonėms, nesvarbu, ar jie pritaria N.Sandulovičiaus gestui, ar ne“, – sakė jis.
Trečiadienį paskelbtame pareiškime Europos Komisija teigė, kad „palaiko ryšius su atitinkamomis valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis“. Bet koks sulaikymas turi būti teisiškai pagrįstas, o „atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų imtis veiksmingų tolesnių veiksmų dėl bet kokių patikimų įtarimų dėl smurto“, pridūrė ji.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
