Pirmadienį, likus dienai iki paskutinės Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino inauguracijos, Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie planus „artimiausiu metu“ surengti taktinių branduolinių ginklų manevrus netoli Ukrainos sienos. Tai būtų pirmas kartas, kai tokios pratybos būtų surengtos nuo 2022 m., kai Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą.
Ministerija nurodė, kad pratybas vykdys priešlėktuvinės gynybos Pietų karinės apygardos raketiniai daliniai, jose dalyvaus oro ir jūrų pajėgos ir jomis bus siekiama „padidinti nestrateginių branduolinių pajėgų parengtį“.
Tas rajonas apima ne tik priimtą Rusijos teritoriją, bet ir 2014 m. aneksuotą Krymą bei keturis Ukrainos regionus pietryčiuose, kuriuos iš dalies okupavo Rusija.
Branduoliniai grasinimai iš Maskvos, kritika Vakaruose
Vakarų pareigūnai ne kartą kritikavo Rusijos vadovybę dėl branduolinių grasinimų. V.Putinas atvirai negrasino branduoliniu smūgiu, nors yra perspėjęs Vakarus dėl branduolinio karo galimybės tiesioginės konfrontacijos atveju.
Kita vertus, Dmitrijus Medvedevas, buvęs Rusijos prezidentas ir Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, ne kartą, įskaitant ir pirmadienį, atvirai grasino panaudoti branduolinį ginklą.
D.Medvedevas taip pat susiejo sprendimą surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas su Vakaruose vykstančiais svarstymais dėl sąjungininkų sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą.
V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat susiejo planuojamas branduolines pratybas su Vakarų politikų pareiškimais dėl galimo karių dislokavimo Ukrainoje, visų pirma paminėdamas Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. D.Peskovas kalbėjo apie „naują įtampos eskalavimo etapą“.
Kas yra taktiniai branduoliniai ginklai?
Taktiniai branduoliniai ginklai skiriasi nuo vadinamųjų strateginių branduolinių ginklų tuo, kad jie yra mažiau galingi ir turi mažesnį nuotolį. Jie gali būti artilerijos pavidalo, tačiau dažniausiai tai balistinės arba sparnuotosios raketos. Jie šaudomi naudojant sistemas, kurios gali nešti ir įprastines, ir branduolines kovines galvutes.
Taktiniais branduoliniais ginklais laikomos branduolinės kovinės galvutės, skirtos raketų „žemė-oras“ sistemoms, kurių veikimo nuotolis yra iki 500 km, ir raketų „jūra-oras“ sistemoms, kurių veikimo nuotolis yra iki 600 km.
Tačiau aiškių klasifikavimo ribų nėra. Kai kuriuose šaltiniuose taktiniams branduoliniams ginklams priskiriamos naujosios Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ ir iki kelių tūkstančių kilometrų nuotolio hipergarsinė raketa „Kinzhal“.
Ukrainos bombardavimas „neturi prasmės“
Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ apklausti ekspertai sutinka, kad branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje yra labai neįtikėtinas ir būtų beprasmis. „Kariniu požiūriu Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje neturi jokios prasmės jokiomis aplinkybėmis“, – sakė Pavelas Podvigas iš Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto. Jis pridūrė, kad šiuo požiūriu niekas nepasikeitė.
Pasak eksperto, Rusija per pratybas negalės praktiškai vykdyti atakų, o tik ginklų panaudojimo procedūrą. „Taip yra todėl, kad nestrateginės kovinės galvutės paprastai laikomos atskirai nuo raketų ir orlaivių, kurie gali jas paleisti“, – sakė P.Podvigas.
Nikolajus Sokovas iš Vienos nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo centro mano, kad Ukrainoje niekada nebuvo jokių planų panaudoti branduolinius ginklus – net 2022 m. rudenį, kai Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Charkovo ir Chersono sričių.
Kai kurios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad apie tai galėjo būti kalbama Rusijoje, sakė N.Sokovas. Tačiau dabar Rusijos kariuomenė daugeliu atžvilgių akivaizdžiai pirmauja prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir užima vis daugiau teritorijos Rytų Ukrainoje, sakė ekspertas. Kijevas netgi tikisi, kad Rusijos puolimai plėsis, pridūrė jis.
Branduolinės pratybos – įspėjimas Vakarams
Branduolinė eskalacija buvo viena didžiausių Vakarų baimių nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Vakarų politikai ir ekspertai sako, kad būtent dėl to ginklai Ukrainai tiekiami lėtai ir pamatuotai.
Mathieu Boulègue'as iš JAV veikiančio analitinio centro „Willson Center“ teigė, kad Maskva tikisi būtent to. Jis nemano, kad Rusijos planuojamas branduolines pratybas lėmė „vien tik Prancūzijos požiūris“. Jo nuomone, jos yra Kremliaus „nuolatinio gąsdinimo ir ginklų žvanginimo“ dalis. Jis teigė, kad taip siekiama palaužti Vakarų ryžtą remti Ukrainą.
Be to, V.Putinas nori pasirodyti kaip „stiprus lyderis“, ypač artėjant gegužės 9-ajai, kai Rusija švenčia sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją, teigė M.Boulègue'as.
Dauguma ekspertų tai vertina kaip įspėjimą Vakarams. „Šiame politiniame signale nėra nieko gero, tačiau turėtume stengtis jį priimti kuo blaiviau“, – reziumavo P.Podvigas.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
