Didžiausi sveikos širdies priešai: profesorius išvardijo, kas spartina kraujagyslių senėjimą

Lietuvos gyventojų mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai liūdina. Kraujotakos sutrikimai – lietuvių žudikas numeris vienas. Medikai pabrėžia, kad už sveikatą atsakingi esame patys, nes netinkami įpročiai skatina negalavimų atsiradimą. Apie tai, kas prišaukia širdies ligas plačiau papasakojo gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

lrytas.lt koliažas
lrytas.lt koliažas
cholesterolis<br>123rf iliustr.
cholesterolis<br>123rf iliustr.
rūkymas<br>123rf iliustr.
rūkymas<br>123rf iliustr.
Cholesterolis<br>Asociatyvinė 123rf iliustr.
Cholesterolis<br>Asociatyvinė 123rf iliustr.
Raimondas Kubilius<br>Asmeninio albumo nuotr.
Raimondas Kubilius<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 12, 2024, 10:19 PM

Streso žala prilygsta rūkymui

Profesorius išskyrė stresą, kuris yra gyventojų tinkamai neįvertintas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

„Žinome, kad organizme susitelkęs stresas ir nerimas įtakoja širdies funkciją. Bėda, kad gydytojai neturi įrankio, kuriuo įvertintų, kiek streso patiria pacientas.

Moksliniai duomenys rodo, kad šeimoje ir darbe patiriamas stresas prilygsta aktyviam rūkymui. Turėtume suprasti, kad stresas yra didžiulis rizikos veiksnys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo prof. R.Kubilius.

Taip yra, nes patiriant ilgalaikį stresą išskiriamas kortizolis, kuris lemia ilgalaikius, žalingus organizmo pokyčius.

„Padidėjusi kortizolio koncentracija plaukuose, t. y. aukštesnis lėtinio streso lygis, yra siejamas su didesne liemens apimtimi, pakitusiais lipidų apykaitos rodikliais, didesne gliukozės koncentracija kraujyje.

Visi šie veiksniai yra siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – portalui lrytas.lt yra pasakojusi medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė. Visą interviu su tyrėja rasite čia.

Kraujagyslės sensta sparčiau nei žmogus

R.Kubilius taip pat pasakojo, kad kardiologai yra išskyrę terminą „kraujagyslių amžius“.

„Jeigu pacientas aktyviai rūko, turi padidintą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį, tie veiksniai daro žalą kraujagyslėms.

Galima sakyti, kad paciento biologinis amžius yra 40 metų, bet jo kraujagyslių amžius gali atitikti 50 ar 60 metų“, – paaiškino profesorius.

Jis tęsė, kad pasitaiko paradoksų. Pavyzdžiui, pas gydytojus dėl ūminio miokardo infarkto pateko 27 metų pacientas. Medikai nustebusiai jaunuolio mamai turėjo paaiškinti, kad vaikino kraujagyslės kaip 60-mečio.

„Pase įrašytas amžius visiškai nieko neapsaugo“, – konstatavo R.Kubilius.

Profesorius pridūrė, kad kraujagyslių amžių galima išmatuoti, remiantis tuo, ar žmogus turi aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, rūko.

Pasirodo kraujagyslės gali būti net 20 metų „vyresnės“ nei tai, kas parašyta žmogaus pase.

„Grožio specialistai žada pajauninti, bet jie kalba tik apie odą. Dar neturime įrankio, kuris leistų pajauninti kraujagysles, kad jos ilgiau tarnautų“, – sakė R.Kubilius.

Profesorius juokavo, kad jei kanalizacijos vamzdžius išvalyti padedančių priemonių yra, tai nėra tokio dalyko, kurį žmogus išgertų ir nebeliktų kraujagyslių užkalkėjimo.

„Deja, reikia jas intervenciškai gydyti ir taisyti. Dažnai tie pacientai, kurie suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, klausia, negi jiems iki gyvenimo pabaigos reikės vartoti 5–6 rūšių vaistus (...) Tačiau apnašos susidaro ir kuo ilgiau netvarkome rizikos veiksnių, tuo didesnė būna kraujagyslėms padaryta nepataisoma žala“, – kalbėjo profesorius.

Dvi ligos – „sesės žudikės“

Širdies ligų spąstai – tylus jų pobūdis. Aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolio kiekį turintis žmogus simptomų gali nejausti, nors jo organizmas kenčia.

R.Kubilius pastebėjo, kad Lietuvos moterys į onkologinių ligų patikras įsitraukia labiau nei širdies.

„Anglų kalboje yra toks terminas, kad arterinė hipertenzija ir dislipidemija yra „sesės žudikės“. Reiškia, jos gali būti nebylios, tūnoti organizme, bet žaloti mūsų kraujagysles.

Mes savyje turime mitų, stengiamės apsisaugoti nuo onkologinės ligos, kuo anksčiau ją išsiaiškinti, bet galvojame, kad širdies ir kraujagyslių ligos mus aplenks“, – pasakojo profesorius.

Sulaukus 40–50 metų amžiaus gydytojai ragina tikrintis sveikatą. Lietuvoje veikia ne viena nemokama prevencinė programa.

Profesorius pastebėjo, kad miestų gyventojai jose dalyvauja aktyviau nei rajonų. Tačiau miestelių ir kaimų gyventojai negyvena trumpiau. Kodėl?

„Bendrauju su savo gimtųjų Gargždų kolegomis, kurie minėjo, kad du trečdaliai gyvenančių kaimiškojoje teritorijoje patys auginasi vaisius ir daržoves. Jie ten yra suskaičiavę nemažai asmenų, sulaukusių 90-ies metų.

Viduje turiu atsakymą, kad jiems yra lengviau išvengti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Tuo labiau, kad pastaruoju metu kalbame apie civilizacinius aplinkos rizikos veiksnius, kaip užterštumas kietosiomis dalelėmis, vasaros karščiai mieste, kurie taip pat veikia mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą.

Studentams pabrėžiu, kad mes dabar nežinome, kokie širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai veikia. Po 10 metų atsigręšime ir sakysime, kad tokių paprastų dalykų nežinojome“, – pasakojo R.Kubilius.

Jis pridūrė, kad vienas naujesnių kardiologų atradimų – miego trūkumo poveikis kraujagyslėms. Pastebėta, kad trumpesnis nei 6 valandų miegas naktį turi įtakos aterosklerotinių plokštelių susidarymui.

Hormonai saugo moteris

Įprasta manyti, kad miokardo infarktas labiau būdingas vyrams. Tačiau vis dažniau pastebima, kad ši būklė neaplenkia ir moterų.

„Moterys iki 60 metų turi savotišką hormoninį imunitetą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jos moterims bent dešimtmečiu vėluoja. Kai ją ištinka menopauzė, širdies ligų rizikos veiksniai tampa aktyvesni“, – sakė R.Kubilius.

Tiesa, jis pridūrė, kad paskutiniu metu infarktai ištinka ir jaunas moteris, sulaukusias 30–35 metų. Kaip taisyklė, visos jos rūko.

„Moterims kartais labiau linkusi spontaniškai plyšti aterosklerotinė plokštelė. Galime spėti, rūkymas taip pat katalizuoja aterosklerotinės plokštelės nestabilumą, jo plyšimą ir kraujagyslės užsikimšimą“, – įspėjo gydytojas kardiologas.

4 širdies sveikatos banginiai

Nors rimčiau susirūpinti medikai pataria nuo 40 metų amžiaus, tačiau ir jaunesni turėtų žinoti savo kraujospūdį bei cholesterolio kiekį. Atlikti pagrindinius tyrimus – privalu.

„Kai aš pradėjau dirbti, visiems pacientams, kurie patyrė infarktą, rekomenduojamo blogojo cholesterolio vertė buvo mažiau nei 2,6 mmHg.

Paskui sulaukėme rekomendacijos sumažinti iki 1,8 mmHg ir aš galvojau, kad tai yra esminis pasikeitimas, kurio pasiekti bus labai sunku.

Galiausiai, prieš 3 metus sulaukėme naujų rekomendacijų, kad blogojo cholesterolio koncentracija turėtų būti ne daugiau nei 1,4 mmHg.

Natūraliai buvau šokiruotas, kaip taip gali būti. Naujose rekomendacijose, rengiamose 2026 metams, ekspertai kalba, kad blogojo cholesterolio turėtų būti mažiau 1 mmHg.

Mokslininkai apdoroja didžiulius duomenis ir mato, kad kuo mažesnė cholesterolio koncentracija kraujyje, tuo paciento prognozė yra geresnė. Tai esminis ir didžiausio dėmesio turintis sulaukti rizikos veiksnys“, – pasakojo R.Kubilius.

Jis pridūrė, kad bendrajam cholesteroliui nebeteikiama tokia didelė reikšmė, nes svarbiausias yra blogasis arba mediciniškai vadinamas mažo tankio cholesterolis. Sveikų žmonių blogojo cholesterolio vertė neturėtų būti didesnė nei 2,3–2,6 mmHg, jeigu jis neturi rizikos veiksnių.

„Labai svarbu, kad rūkymas, įskaitant elektroninio ir kaitinamojo tabako, yra rizikos veiksnys“, – sakė profesorius, taip pat akcentavęs fizinio aktyvumo naudą.

Taigi, cholesterolis, kraujospūdis, fizinis aktyvumas ir rūkymas – 4 pagrindiniai banginiai, į kuriuos atkreipęs dėmesį žmogus gali sakyti, kad rūpinasi savo širdies ir kraujagyslių sveikata.

„Be abejo, pacientui pabrėžiame, kad jei širdies plote atsiranda simptomai, kurių niekada anksčiau nebuvo, pamaudimas, sakome, būtina ieškoti pagalbos, sužinoti ar tai nėra sąlygota širdies ir kraujagyslių ligos.

Dar rimčiau reikėtų žiūrėti, jei pirmos eilės giminaičiai, tėtis, mama, broliai, seserys, yra sirgęs širdies ir kraujagyslių liga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.