Neįžvelgdamas tinkamų galimybių W. Buffetas laiko grynuosius
Per praėjusį savaitgalį surengtą tradicinį susitikimą su investuotojais vertės investavimo krikštatėvis Warrenas Buffettas teigė nematantis daug priežasčių pradėti leisti sukauptą didžiulę pinigų krūvą. W. Buffetto įkurtos investicijų valdymo bendrovės „Berkshire Hathaway“ akcijos šįmet pabrango daugiau nei 11 proc., o jos rinkos vertė išaugo iki 862 mlrd. JAV dol.
Nuo 2024 m. „Berkshire Hathaway“ akcijos viršijo indekso „S&P 500“ grąžą, o pirmojo ketvirčio veiklos pelnas išaugo 39 proc. iki rekordinio 11,2 mlrd. JAV dol. Investicijų konglomeratas pranešė, kad įmonės grynųjų pinigų aktyvai pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinę 189 mlrd. JAV dol. sumą. Bendrovė pastaruoju metu tiesiog neatlieka reikšmingų investicijų.
Didžiausia dalį valdomų lėšų bendrovė yra nukreipusi į technologijų įmonę „Apple“, kuri šiuo metu pergyvena tam tikrą adaptacijos etapą. Tiesa, per pastarąjį pusmetį „Berkshire Hathaway“ sumažino savo valdomo „Apple“ akcijų paketo dalį 13 proc. iki 135 mlrd. JAV dol.
„Apple“ gaminamo telefono „iPhone“ pardavimai Kinijoje mažėja dėl didėjančio vietos gamintojų populiarumo, ji taip pat atšaukė planus pristatyti autonominį elektromobilį. Vis dėlto „Apple“ teigia, kad nesėkmių etapas baigiasi, o naujas augimo galimybes sieja su dirbtiniu intelektu, prie kurio bangos ji prisijungti iki šiol šiek tiek vėlavo.
FED palaiko viltis dėl palūkanų mažinimo
Federalinio rezervų banko (FED) pirmininkas Jerome'as Powellas išsaugojo viltis, kad šiais metais palūkanų normos bus peržiūrėtos. Vis dėlto jis pripažino, kad pastarasis infliacijos proveržis sumažino politikos formuotojų pasitikėjimą, kad kainų spaudimas mažėja.
J. Powellas, kalbėdamas su žurnalistais trečiadienį po paskutinio JAV centrinio banko susitikimo Vašingtone, sakė, kad kainų augimas šiemet greičiausiai vėl atvės, tačiau vengė įvardyti bent apytikslę palūkanų sumažinimo datą.
J. Powello pastabos atspindėjo bendrą FED požiūrio pokytį dar ilgiau pratęsiant dviejų dešimtmečių aukštumose esančių palūkanų laikotarpį. Tokį požiūrį įtvirtino kelis mėnesius aukštesniame lygyje išliekanti infliacija, didėjantis darbo vietų skaičius ir augančios vartotojų išlaidos. „Swedbank“ analitikai pastebi, kad rinkos dalyvių lūkesčiai gerokai pasikeitė – jei praėjusių metų pabaigoje buvo kalbama apie net 6 palūkanų sumažinimus, tai šiuo metu tikimasi tik vos vieno.
Pragaištingas ilgalaikis aukštų palūkanų ciklas įmonėms
Net jeigu JAV centrinis bankas sumažintų palūkanų normas šių metų pabaigoje, pavyzdžiui, lapkritį ar gruodį, tai būtų beveik pusantrų metų trukmės nekintančių palūkanų laikotarpis. Artimiausia istorinė paralelė tam būtų 2000-ųjų pradžios ciklas, kai pinigų politikos vėlavimo trukmė buvo ilga ir baigėsi pasauline finansų krize, skausminga recesija ir stačiausiu akcijų rinkos nuopuoliu nuo Didžiosios depresijos laikų. Tuo metu FED nekintančias palūkanų normas išlaikė 15 mėnesių.
Net jei vartotojai toliau demonstruos atsparumą, daugiau iššūkių gali kelti įmonių padėtis. Ima ryškėti silpnosios jų vietos – daugėja neįvykdytų įsipareigojimų, o palūkanų sąnaudos auga toliau, kadangi vis daugiau verslų turi refinansuotis išleisdami naujas obligacijų emisijas.
Kol kas darbo užmokestis auga sparčiau nei tikėtasi, vartojimas išlieka sveikas, o kredito rizika nėra padidėjusi. Tačiau istorija rodo, kad „atpildo diena“ galiausiai išaušta, nes aukštos palūkanų normos ilgainiui vis tiek susilpnina ekonomiką.
Penktadienio, gegužės 10 d. duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ padidėjo 2,94 proc., „S&P 500“ – 2,08 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ išaugo apie 2,24 proc.
Tęsiasi euro stiprėjimo tendencija
Euro kursas per paskutines savaites paaugo 0,47 proc. ir nusistovėjo ties 1,077 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 0,3 proc. sumažėjimą JAV dol. atžvilgiu ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,25 JAV dol. už svarą santykiu. Japonijos jenos vertė paaugo 0,36 proc., jos kursas prekyboje siekė 155 jenas už dolerį.
Bendras pinigų rinkos fondų turtas padidėjo 31,14 mlrd. JAV dol. iki 6,03 trln. JAV dol. per savaitę, pasibaigusią gegužės 8 d., pranešė Investicinių bendrovių institutas.
Paskutinėmis savaitėmis gana drastiški pokyčiai stebėti JAV iždo obligacijų rinkoje – dviejų metų obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites nukrito iki 4,86 proc., o 10 metų obligacijų pajamingumas per minėtą laikotarpį taip pat sumažėjo iki 4,49 proc. Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta, jos inversija siekia -36 bazinius punktus.
Apniukusios automobilių gamintojų perspektyvos
Automobilių gamintojai Europoje ir Azijoje prakalbo apie ne itin pozityvias perspektyvas dėl didėjančių sąnaudų ir mažėjančios elektromobilių paklausos. Ją neigiamai paveikė aukšta infliacija, lėtas Europos ekonomikos atsigavimas ir Kinijos gamintojų elektromobilių kainų dempingas.
BMW akcentavo didėjančias gamybos sąnaudas, nes jos automobilių gamybos marža buvo kiek mažesnė už prognozes. Dauguma automobilių pramonės įmonių patvirtino savo visų metų gaires, tačiau sudėtinga ekonominė aplinka prisideda prie cikliškų sektorių atsilikimo nuo gynybinių pagal pirmo ketvirčio pelnų prognozes.
Investuotojus toliau džiugina bankai. „Deutsche Bank“ duomenimis, bankų pelnų augimai per ketvirtį ir per metus gerokai padėjo bendram indeksui. Pasak „Barclays“, didžiausią proveržį gynybiniuose rinkos sektoriuose nulėmė pagrindinės vartojimo prekės ir sveikatos priežiūra. Pavyzdžiui, gėrimų gamintojos „AB InBev“ veiklos apimtys ir pardavimai Šiaurės Amerikoje buvo geresni nei tikėtasi, o „Unilever“ ir „Reckitt“ rezultatai gerėja pirkėjams grįžtant prie premium prekės ženklų.
Technologijų sektoriuje veikianti „Infineon“ pajuto „labai stiprų pagreitį“ Kinijos automobilių pramonėje ir tikisi, kad kitais metais Europos elektromobilių rinka atsigaus. Apskritai, pelno augimas Europoje atsigauna, o analitikai didina prognozes per 1 ketvirčio ataskaitų sezoną. „Deutsche Bank“ apskaičiavo, kad „Stoxx 600“ pelnas 2024 m. padidės 5 proc., palyginti su „Bloomberg Intelligence“ konsensusu dėl 3 proc.
Augantis paslaugų sektorius ir stagnuojanti gamyba Europoje
Euro zonos paslaugų PMI verslo veiklos indeksas parodė paslaugų sektoriaus atsigavimą pakilęs nuo 51,5 kovą iki 53,3 balandį. Apskritai, tai buvo stipriausia paslaugų veiklos plėtra per kiek mažiau nei metus.
Tuo metu gamybos PMI rodiklis balandį dar šiek tiek smuktelėjo iki 45,7 reikšmės (kovą fiksuota 46,1 reikšmė) ir atsidūrė 4 mėn. žemumas. „Swedbank“ analitikai pastebi, kad gamybos traukimasis sulėtėjo, pradėjo augti pasitikėjimas, tačiau naujų užsakymų augimo kol kas nefiksuojama.
Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ sumažino bazinę palūkanų normą pirmą kartą per 8 metus siekdamas suteikti atokvėpio Švedijos ekonomikai. Palūkanų norma sumažinti ketvirtadaliu procentinio punkto iki 3,75 proc. Centrinio banko teigimu, antroje metų pusėje gali laukti dar du tokie sumažinimai. Švedijos centrinis bankas yra antrasis tarp išsivysčiusių pasaulio šalių po Šveicarijos nacionalinio banko, kuris kiek anksčiau šįmet ėmėsi įgyvendinti pinigų politikos sušvelninimą. Kitu eilėje jau birželį gali tapti Europos Centrinis Bankas.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, gegužės 10 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 2,44 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 3,6 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas pakilo 3,5 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė paaugęs nežymiai apie 0,2 proc.
Australijoje infliacijos sumažėjimo tikimasi nuo 2025 m.
Centrinio Japonijos banko valdytojas Kazuo Ueda užtikrino šalies ministrą pirmininką Fumio Kishida, kad atidžiai stebi silpnos jenos poveikį kainoms, o tai gali būti glaudesnio koordinavimo ženklas valiutai toliau silpnėjant. Nors nesitikima, kad artimiausioje ateityje bus didinamos bazinės palūkanos, tokie pareiškimai vertinami kaip žodinis palaikymas sparčiai susilpnėjusiai jenai.
Australijos centrinis bankas (RBA) išlaikė dabartinę palūkanų normą ties 4,35 proc. lygiu, o Australijos dolerio ir vietos obligacijų pajamingumas sumažėjo. Australijos pinigų politikos formuotojai padidino trumpalaikės infliacijos prognozę, bet nurodė besitikintys jos sumažėjimo iki tikslinio lygio per 2025 m. ir 2026 m.
Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu nukrito 0,5 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 per šį laikotarpį paaugo 1,2 proc., Honkongo „Hang Seng“ padidėjo 6,86 proc.
Aukso kainos praranda šįmet turėtą pagreitį
Aukso ralis šiais metais pralenkė pagrindines obligacijų ir akcijų rinkas, tačiau atrodo, kad jis praranda pagreitį. Tai sutampa su drastišku Kinijos centrinio banko brangiųjų metalų pirkimo sulėtėjimu. Daugelis mano, kad suverenių atsargų valdytojų apetitas yra svarbus pastarojo meto aukso prieaugio veiksnys, todėl tai gali aptemdyti jo ateities perspektyvas.
Kinijos centrinis bankas nėra vienintelis, kuris pastaruoju metu buvo didelis aukso gerbėjas, ir net jei kai kurie jo kolegos taip pat sulėtino savo pirkimus, jų kiekis iki šiol padėjo tauriajam metalui išlaikyti kainą. Tačiau tikėtina, kad auksui bus sunku išlaikyti tolesnį brangimą, jei centriniai bankai nuspręs, kad rezervų jau pakanka.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 5 proc. žemesniame lygyje ir siekė 82 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina sumažėjo 5,3 proc. iki 78 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina paaugo 1 proc. iki 2 360 JAV dol. už unciją.