Jiems pasidaro sunku ką nors daryti.
Daug darbų reikia mokytis iš naujo.
Vasarą dvi savaites jie to mokosi Kaune, o rudenį dar savaitę Palangoje.
Tai vyksta jau penkias vasaras.
Tą mokyklą patys neregiai vadina Vasaros reabilitacija.
Pamokose jau dalyvavo daugiau nei šimtas žmonių.
Lietuvos aklųjų sąjungos darbuotoja Audronė Jozėnaitė sako, kad Vasaros reabilitacija yra labai reikalinga.
Kai praranda regėjimą, žmogus išsigąsta ir nuliūsta.
Jis gali liūdėti net kelis metus.
Žmogui atrodo, kad jis nieko nesugeba padaryti.
Bet taip nėra.
Atvykęs į Vasaros reabilitaciją, jis sužino, kad kiti akli žmonės daug ką daro be kitų pagalbos.
Jie išmoksta rašyti aklųjų raštu, kuris vadinamas Brailio raštu.
Jie gali išmokti gaminti valgį, ant duonos užsitepti sviesto, kepti mėsą ar blynus.
Jie išmoksta skalbti, tvarkytis.
Netgi siuvinėti ir megzti.
Dirbti su kompiuteriu ar naudotis telefonu galima ir nematant.
Dar jie mokosi vaikščioti su lazdele, kurią vadina baltąja.
Džiugu, kad po pamokų kai kurie nematantys žmonės paima lazdelę ir patys nueina į parduotuvę.
Nematantis Kastytis papasakojo, kad anksčiau vietoj baltosios lazdelės imdavo skėtį.
Dabar suprato, kad su lazdele kur kas patogiau.
Vilnietis Sigitas nori, kad Vasaros reabilitacija truktų ilgiau.
Kiti dalyviai sako, kad Vasaros reabilitacija jiems labai padėjo.
Po jos jie dažniau išeina susitikti su draugais, susiranda darbus, lankosi renginiuose.
Akliems žmonėms padedantys darbuotojai tikisi, kad panašios mokyklos veiks nuolat ir truks daugiau nei dvi savaites.
