Ten jie eina pas psichologą ar į meno būrelius.
Bet yra ir kitokių paslaugų.
Visos paslaugos čia teikiamos lietuvių gestų kalba.
Kurti žmonės į centrą kreipiasi dėl įvairių priežasčių.
Jeigu nori suprasti gautą raštą ir žinoti, ką su juo daryti.
Jei nori susitarti dėl apsilankymo kokioje nors įstaigoje.
Arba jei nori, kad paslaugos jiems būtų teikiamos namuose.
Dažnai kurti žmonės ateina sužinoti politikos ir kitų naujienų. Kartais jie prašo paaiškinti gestų kalba, kaip veikia naujas mobilusis telefonas.
Orinta Zuzo yra viena iš centro darbuotojų.
Ji pati augo kurčiųjų šeimoje.
Todėl puikiai moka gestų kalbą nuo vaikystės. Rima Kuralavičiūtė yra kita darbuotoja.
Gestų kalba ji kalba sunkiau negu Orinta.
Ji turėjo mokytis gestų kalbos jau suaugusi.
Darbuotojos pasiskirsto darbus tarpusavyje.
Rima padeda kurtiesiems parengti raštus, moko naudotis internetu.
Kartu su jais ji mokėsi naudotis Vilniečio kortele.
Paaiškino, kaip elgtis su eurais. Daugeliui vyresnių žmonių atsiskaityti eurais vis dar sunku.
Dėl mokesčių mokėjimų jie kreipiasi į centrą pagalbos kas mėnesį.
Daugybė paslaugų suteikiama „Skype“ arba kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Tai daro kita darbuotoja Orinta.
Ji susirašinėja su klientais ir su jiems reikalingomis įstaigomis. Kiekvieną savaitę ji išsiunčia daugybę naujienlaiškių.
Orinta skelbia įvairią informaciją centro „Facebook“ paskyroje. Kurtieji ypač aktyviai naudojasi šia paslauga.
Dar viena padėjėja Galina Žavoronok teikia paslaugas klientų namuose.
Daugiausia ji padeda senjorams.
Galina padeda senukams nusipirkti vaistų, palydi pas gydytojus, notarus ir į kitus svarbius
susitikimus.
Klientus namuose lanko ir Laura.
Ji pas senjorus dažniausiai eina tada, kai jie kelis mėnesius nepasirodo centre. Dar viena svarbi paslauga yra darbo paieška.
Rasti darbą padeda Astutė Balinskienė.
Ji sako, kad bendrauti su kurčiaisiais iš pradžių nebuvo lengva.
Ji turėjo nusipelnyti jų pasitikėjimą.
Klausos negalią turintys žmonės niekada nesikreipia pagalbos į nepažįstamus.
Todėl jie taip retai lankosi savivaldybėje ar darbo biržoje. Darbo biržoje kurtiesiems duoda naujos darbovietės adresą ir telefoną.
Bet jie negali bendrauti telefono skambučiais patys.
Todėl kreipiasi į centrą pagalbos.
Per metus centro darbuotojoms pavyksta įdarbinti apie keturiasdešimt kurčiųjų.
Darbdaviai ne visada nori priimti kurčią žmogų.
Bet vėliau pamato, kad jis dirba labai gerai.
Tada jie dėkoja centrui už pasiūlymą tą žmogų įdarbinti.
Šiuo metu kurtieji ir neprigirdintieji dirba maždaug dvidešimtyje Vilniaus įmonių.
Jie dirba siuvėjais, pakuotojais, spaustuvių darbininkais, kasininkais, indų plovėjais,
valytojais, skalbyklų operatoriais. Daugiausia kurčiuosius samdo socialinės įmonės.
Geriausi darbai jiems yra kurčiųjų sistemoje ir kurčiųjų mokyklose.
Ten jie gali dirbti vadovais, auklėtojais, mokytojais ir jų padėjėjais.
