Ypač sunku, kai žmogus turi psichikos negalią.
Žmones su psichikos negalia dažniau už kitus atstumia visuomenė.
Nemažai žmonių nenori gyventi šalia turinčių psichikos negalią.
Su jais nenorima bendrauti ir kartu dirbti.
Jei šeima darni, bet kokia bėda ją dar labiau suartina.
Tačiau dažnai žmonės su psichikos negalia lieka vieniši.
Tokius žmones lengva apgauti.
Paūmėjus ligai, jie dažnai prasiskolina.
Jie praranda namus, butus, pinigus.
Tik labai nedaug žmonių su psichikos negalia dirba.
O jų pašalpa ar pensija labai maža.
Žmonėms su psichikos negalia reikalinga įvairi pagalba.
Todėl buvo įkurta „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“.
Jos direktorė yra Algė Nariūnienė. Tarnybos darbuotojai padeda žmonėms su psichikos negalia.
Jie lanko juos ligoninėse, parveža namo pasveikusius, nuperka maisto, sutvarko būstą, lydi į
poliklinikas.
Padeda susimokėti mokesčius.
Darbuotojų tikslas ‒ kad žmonės su psichikos negalia gyventų savo namuose, o ne globos
įstaigose.
Paūmėjus ligai žmonės su psichikos negalia dažnai įsivelia į konfliktus su visuomene.
Tai aprašo žurnalistai.
Pavyzdžiui, rašo, kad neįgalusis „užminavo“ autobusų stotelę.
Arba kad psichikos ligonis užpuolė policininką.
Negalią žurnalistai mėgsta pabrėžti.
Tarsi pamiršta, kad taip gali nutikti kiekvienam.
„Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ gina žmonių su psichikos negalia teises.
Jie padeda suprasti jų veiksmus.
„Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ sudarė sutartį su Vilniaus miesto policija.
Policija jiems praneša apie kiekvieną sulaikytą žmogų, kuriam įtariamas psichikos sutrikimas. Gavę tokios informacijos, jie vyksta į įvykio vietą.
Padeda nuraminti žmogų, kalba su aplinkiniais.
Daugiausia problemų kyla tuomet, kai vaistai sumaišomi su alkoholiu.
Į pagalbą darbuotojai skuba ir tada, kai kas nors pasiskundžia dėl neramaus žmogaus elgesio.
Kartais liga paūmėja.
Tada darbuotojai stengiasi įkalbėti žmogų vykti į ligoninę.
Deja, ne visada pavyksta.
Artimiesiems ypač skaudu, kai turi kreiptis pagalbos į gydytojus ar policiją.
Psichikos negalią turintys žmonės, kurie nesutinka gydytis savo noru, gali būti gydomi
priverstinai.
Tokių priemonių imamasi tuomet, kai žmogus kelia grėsmę sau ir aplinkiniams.
Gydymas trunka ilgai.
Todėl žmonės laiku nesumoka mokesčių.
Skolos kaupiasi.
„Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ tarpininkauja, kad skolos būtų atidėtos kuo ilgesniam
laikui.
Tarnyba jau padėjo išsaugoti būstą ne vienam žmogui.
„Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ gelbsti įvairiose gyvenimiškose situacijose.
Neseniai viena neįgaliųjų šeima susilaukė kūdikio.
Iki jam gimstant, tarnybos psichologė daug bendravo su būsimaisiais tėvais.
Aiškino, kas laukia gimus vaikui. Parsivežus kūdikį iš gimdymo namų, mokė tėvus jį prižiūrėti.
Daug laiko praleidę ligoninėse ar globos įstaigose, žmonės su psichikos negalia dažnai nebemoka
susitvarkyti buities. „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ moko juos gaminti maistą, padengti stalą, jį
sutvarkyti, susiplauti indus.
Pratina laikytis švaros ir tvarkos. „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje“ žmonės su negalia pramoksta naudotis kompiuteriu.
Jie gali panaršyti internete.
Tai ypač svarbu tiems, kurie retai išeina iš namų.
Ne vienam neįgaliajam turėti namie kompiuterį su internetu per brangu.
Žmonės mokomi naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis.
Taip jie išmoksta savarankiškai susimokėti mokesčius.
Žmonėms su psichikos negalia ypač naudinga asmeninio asistento parama. Tai darbuotojas, kuris
palydi į įstaigas tvarkyti reikalų, padeda spręsti kasdienes problemas.
Tokiems žmonėms labai reikalinga ir teisininko pagalba.
Psichikos negalią turintys žmonės noriai lankosi „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos“
centre.
Užsiėmimai ten vyksta keturis kartus per savaitę.
Renatas yra vienas iš centro lankytojų.
Jis sako, kad čia jam patinka.
Darbuotojai geri, visada padeda.
Kartais Renatas ateina nusiminęs ar susinervinęs.
Darbuotojų geras žodis jam pakelia nuotaiką ir pralinksmina.
Visus džiugina muzikos užsiėmimai.
Kiekvienais metais jie dalyvauja dainų šventėje „Uždainuokime kartu“.
Visi drauge renkasi dainas, derina drabužius.
Centre yra bibliotekėlė.
Joje lankytojai ir darbuotojai keičiasi knygomis ir žurnalais.
Vyksta poezijos valandėlės.
Centre dirba psichologas.
Žmogus gali nueiti pas psichologą ir papasakoti jam savo bėdas.
Būna ir grupiniai užsiėmimai.
Inga irgi yra centro lankytoja.
Jai patinka stovyklos, išvykos į gamtą, ekskursijos.
Vladas centre – kol kas naujokas.
Čia jį atsivedė Renatas. Vaikinui labiausiai patinka piešti, lipdyti, dainuoti.
Dar jis mėgsta atsakinėti į psichologinių testų klausimus.
Centro lankytojai ypač mėgsta šventes, minėjimus, koncertus. Jie padeda suartėti, pamiršti kasdienes problemas.
