Rūtai yra keturiasdešimt vieneri metai.
Vytui yra trisdešimt devyneri metai.
Jie abu serga išsėtine skleroze.
Tai liga, kai judėti darosi vis sunkiau.
Žmogus greitai pavargsta.
Paskui tenka sėsti į neįgaliojo vežimėlį.
Rūta ir Vytas dalyvavo Salako miestelyje vykusioje abilimpiadoje.
Tai sporto varžybos žmonėms su negalia.
Rūta ir Vytas nuoširdžiai rūpinosi vienas kitu.
Jie aktyviai dalyvavo įvairiose rungtyse.
Rūta ir Vytas papasakojo apie savo gyvenimą.
Rūta buvo sveika, jauna mergina.
Kai jai buvo dvidešimt ketveri metai, staiga prasidėjo akies uždegimas.
Tai buvo sunkios ligos pradžia.
Bet tada gydytojai nieko bloga nematė.
Po septynerių metų Rūtai nutirpo pusė pilvo.
Tada jai buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė. Ji yra neišgydoma.
Todėl Rūta privalėjo išmokti gyventi su šia liga.
Ji turėjo viską daryti lėčiau.
Laikytis dienos režimo.
Rūtai buvo sunku susitaikyti su liga.
Ji dažnai verkdavo.
Paskui sužinojo apie konferenciją išsėtine skleroze sergantiems žmonėms.
Rūta nusprendė joje dalyvauti ir artimiau susipažinti su likimo draugais. Ten ji sutiko Vytą.
Kai prasidėjo Vyto liga, jam buvo septyniolika metų. Jis baigė meno mokyklą, puikiai skambino fortepijonu.
Jis svajojo pakeliauti po pasaulį. Tačiau staiga Vytas pradėjo matyti dvigubą vaizdą.
Taip keistai pasaulį matė gerą pusmetį. Normalus vaizdas buvo tik užmerkus vieną akį.
Jis stengėsi susigyventi su šiuo nepatogumu.
Prisimerkęs vairavo, skaitė, dirbo.
Tai buvo išsėtinės sklerozės pradžia.
Tai paaiškėjo tik po penkerių metų.
Vytas buvo išvažiavęs dirbti į Angliją.
Tačiau dėl blogos sveikatos teko grįžti. Iš pradžių tik svaigdavo galva.
Medikai nerado, kodėl.
Vytas nemėgo dažnai vaikščioti pas gydytojus.
Paskui pradėjo tirpti kojos.
Jaunas vyras vaikščiojo svyruodamas, kartais nepataikydavo į duris.
Darbdaviai nutarė, kad jis geria arba vartoja narkotikus.
Tokie įtarinėjimai žemino.
Vytui teko išeiti iš darbo.
Kartą Vytą greitoji nuvežė į Klaipėdos ligoninę.
Ten vietų nebuvo.
Tada jis atsiklaupė, atsirėmė rankomis į žemę ir taip pasiekė kitą ligoninę.
Ten sulaukė pagalbos.
Tyrimas parodė, kad jis serga išsėtine skleroze.
Susitaikyti su liga buvo labai sunku.
Vytas sužinojo, kad niekada nebegros, neišplauks į jūrą, nedirbs sunkaus fizinio darbo.
O ateity net sėdės neįgaliojo vežimėlyje.
Vytas pradėjo ieškoti likimo draugų.
Su jais susiruošė į Vilnių.
Ten vyko konferencija, kurioje jis susipažino su Rūta.
Dabar Rūta ir Vytas kartu. Iš pradžių jie susirašinėjo žinutėmis.
Paskui Vytas iš Klaipėdos persikėlė į Vilnių.
Abu pajuto, kad būdami dviese yra stipresni. Sausas Vilniaus oras Vytui labai tiko.
Jo sveikata pagerėjo.
Po vestuvių pora apsigyveno Karoliniškėse.
Rūta dar kurį laiką dirbo pašte.
Ji sėdėdavo prie kompiuterio ir suvedinėdavo laiškus.
Bet darbdaviai ją atleido.
Dokumentuose buvo parašyta, kad moteris dėl ligos nedarbinga.
Tačiau Rūta gali dirbti, jei darbas nekenkia jos sveikatai.
Darbdaviai nutarė, kad darbas pašte jai netinka.
Rūta su darbdaviais nesiginčijo.
Rūta turi daug darbo namuose.
Ji mezga kojines ir kepuraites.
Vytas dirba Vilniaus universitete.
Jis dirba kompiuteriu.
Todėl savo darbą jis padaro namie.
Vytas vairuoja automobilį, ruošia maistą, apsiperka parduotuvėse. Rūtai pasidarė sunku vaikščioti.
Iš pradžių Vytas dvejus metus vežiojo ją vaikštynėje.
Susilenkus vežioti žmoną buvo labai nelengva.
Bet Vytas suprato, kad neįgaliojo vežimėlio žmona bijo.
Jis jos neskubino .
Draugai sakė, kad jam sunku Rūtą vežioti.
Taigi Rūta ryžosi atsisėsti į neįgaliųjų vežimėlį.
Dabar ji juda juo pati.
Rūtos ir Vyto butas septintame namo aukšte.
Kartais liftas sugenda.
Tada Rūta negali pajudėti iš namų.
Vytas ir Rūta prasiplatino buto koridorių.
Liko sugalvoti, ką daryti su balkono durimis. Bet pamažu jie išspręs ir šią problemą.
Rūta ir Vytas turi nuolat vartoti vaistus.
Abu greitai pavargsta.
Jie kasmet turi gydytis sanatorijose.
Tačiau jie nepasiduoda.
Jie sėda į automobilį ir važiuoja pas tėvus į sodą arba pas draugus.
Abu dalyvauja žmonių su judėjimo negalia centro veiklose.
Abu vaidina „Gyvojo skaitymo teatre“.
Vytas plaukė baidarėmis, jodinėjo.
Kartu su naujais draugais abu važiuoja į ekskursijas.
Neseniai buvo Kėdainiuose.
Apžiūrėjo miesto muziejų, bažnyčias.
Rūta ir Vytas nesiskundžia savo sveikata.
Jie moka pasijuokti vienas iš kito ir iš savęs.
O svarbiausia ‒ paremia vienas kitą.
Meilė gydo mylinčius.
Rūta sako, kad susitikti jiems padėjo liga.
Todėl ir ligai jie turi už ką padėkoti.
