Ji vyko jau aštuntą kartą.
Šią stovyklą organizuoja labdaros ir paramos fondas „Algojimas“.
Stovyklautojai įsikūrė kaimo sodyboje.
Oras buvo geras.
Fondui „Algojimas“ vadovauja Aušra Stančikienė.
Ji yra ir stovyklos organizatorė.
Aušra papasakojo apie stovyklą ir stovyklautojus.
Aušra pati yra vaikų su negalia mama.
Ji matė, ko jai ir vaikams reikia ir ko trūksta.
Todėl pradėjo veikti.
Taip atsirado fondas „Algojimas“.
Su stovyklos dalyviais dirba įvairūs specialistai.
Čia stovyklauja tėvai, negalią turintys vaikai, jų broliai ir sesės.
Kai urie užsiėmimai skirti vienam žmogui.
Kai kurie skirti grupėms.
Mažieji stovyklos dalyviai žaidė, jodinėjo poniu, piešė, lipdė, maudėsi. Tėveliai kalbėjosi su
psichologu ir mokėsi atsipalaidavimo pratimų.
Vienas iš užsiėmimų buvo piešti fraktalus.
Tai piešiniai iš linijų ir spalvomis užpildomų langelių. Čia nereikia mokėti piešti.
Tai būdas kiekvienam pamatyti, kad gali piešti.
Tokia užduotis leidžia geriau pažinti save.
Kartu galima išlieti emocijas ir atsipalaiduoti.
Stovykloje visi jaučiasi patogiai.
Ir yra lygiaverčiai.
Kiekvienas dalyvis gali rinktis, ką nori veikti.
Vadovai tik parodo, kad veiklų yra daug ir skirtingų.
Vaikai čia atvyksta labai įvairūs.
Nesvarbu, kuo jie serga.
Vadovai bando atrasti, ką vaikas gali.
Ir tai pastiprinti.
Kaunietis Eivaras į stovyklą atvyko kartu su sūnumi Ignu. Berniukui cerebrinis paralyžius. Jie čia dalyvauja jau ketvirtą kartą.
Tokių užsiėmimų jam ir sūnui Ignui labai reikia.
Ignui stovykla tikrai padeda.
Jam dažnai trūksta savarankiškumo.
O stovykloje jis pabūna be tėčio.
Iš stovyklų Ignas grįžta labiau pasitikintis savimi.
Jūratė į Kernavę atvyko iš Gargždų.
Ji augina du sūnus su autizmo sutrikimu.
Moteris čia pailsi.
Visi užsiėmimai skatina susimąstyti apie save.
Vaikai taip pat labai laimingi.
Stovykloje visi labai gražiai bendrauja.
Atrodo, kad yra senai pažįstami.
Asta Kriščiūnienė atsakinga už vaikų užimtumą.
Ji atvyko iš Panevėžio.
Su negalią turinčiais vaikais Asta dirba jau aštuoniolika metų.
Piešimas, sportas, žaidimai padeda jiems tobulėti.
Svarbiausias tikslas – padėti vaikams tapti savarankiškiems.
Vieniems tai pavyksta greičiau.
Kitiems tai gali būti ilgas ir sunkus darbas.
Tėveliai turėtų stengtis, kad vaikas išbandytų kuo daugiau veiklų.
Nes viskas ateina per bandymus.
Stovykloje dalyvauja ir Astos dukra Aistė.
Jai aštuoneri metai.
Aistė ne tik pramogauja.
Ji padeda kitiems.
Aistė yra jauniausia stovyklos savanorė.
Stovykloje ji jau penktą kartą.
Aistė pasakoja apie savo darbus stovykloje.
Ji padeda mamai, kad jai nebūtų sunku. Aistė prižiūri mergaitę su negalia. Čia vaikams patinka. Gerai, kad yra, ką veikti ir kur žaisti.
Stovykloje Aistė piešė su klijais, lipdė ir pynė apyrankes.
Po to jas padovanojo.
Stovykloje tėveliams ir vaikams padeda daug savanorių.
Jie yra specialiai apmokyti.
Savanoriai yra įvairaus amžiaus.
Jų profesijos taip pat įvairios.
Yra mažieji savanoriai – vaikai.
Vyresnio amžiaus savanoriai – mamų pavaduotojai.
Ir savanoriai senjorai.
Nesvarbu, ar vaikas, ar močiutė – jie tiesiog kartu dirba bendram tikslui.
Į stovyklą atvyksta ir svečių.
Tai muzikantai, dainininkai, įmonių ir organizacijų atstovai. Vienas iš jų yra verslininkas Justas Džiugelis.
Jis turi judėjimo negalią.
Tokiose stovyklose Justas lankosi jau ne pirmą kartą.
Justas džiaugiasi, kad jos padeda žmonėms pailsėti nuo kasdienybės.
Tėvai, auginantys vaikus su negalia, gali šiek tiek atsipalaiduoti.
Gerai, kad yra kur susiburti, pabendrauti ir pasikalbėti apie tai, kas rūpi.
