Žmonės su proto negalia gali mokytis visą gyvenimą

Suaugę žmonės su proto negalia ir jų šeimos nariai dažnai jaučiasi atskirti nuo kitų.

Bendrijos „Viltis“ teisininkas Aidas Makštutis.<br>A.Ilgarūbytės nuotr.
Bendrijos „Viltis“ teisininkas Aidas Makštutis.<br>A.Ilgarūbytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Agnė Ilgarūbytė

Aug 23, 2015, 8:00 AM, atnaujinta Oct 19, 2017, 9:26 AM

Todėl atsirado tarptautinis projektas Y. A. I. D.

Jo dalyviai aiškinasi, kokių problemų dažniausiai kyla jaunuoliams su proto negalia ir jų šeimos nariams.

Atstovai iš Italijos, Kroatijos, Škotijos ir Lietuvos lankė vieni kitus ir dalijosi patirtimi.

Pagrindinė pokalbių tema ‒ paslaugos proto negalią turintiems suaugusiems žmonėms.

Šeimas dažnai kamuoja baimė, išskyrimas, kaltė ir vienatvė.

Vasaros stovyklos ir dienos centrai gali padėti žmonėms su negalia ištrūkti iš namų.

Žmonės su proto negalia nori bendrauti su šeima ir draugais.

Jie nori turėti gyvenimo draugą.

Jie nori turėti darbą, už kurį yra mokami pinigai.

Aidas Makštutis yra teisininkas ir bendrijos „Viltis“ atstovas.

Jis papasakojo apie žmonių su proto negalia įdarbinimą Lietuvoje ir užsienyje.

Škotijoje Aidas aplankė organizaciją „Enable Scotland“.

Ją įkūrė tėvai, kurie augino vaikus su mokymosi negalia.

Jų tikslas buvo rasti darbą tiems vaikams, kai jie užaugs.

Škotijoje yra miestelis Arbroutas.

Ten veikia kavinė, kuri vadinasi „Darling’s Coffee Shop“.

Kavinė niekuo nesiskiria nuo kitų kavinių toje gatvėje.

Bet joje kartu su kitais dirba žmonės su proto negalia.

Valstybė kavinei davė pinigų tik iš pradžių.

Už juos buvo suremontuotos kavinės patalpos.

Ir sumokėti pirmieji atlyginimai.

Dabar kavinė yra pelninga.

To galėtų pasimokyti ir Lietuva.

Į kavinėje įrengtą konsultacijų centrą ateina žmonės su proto negalia, kurie nori rasti darbą.

Su jais kalbama paprastai.

Apie tai, kas yra darbas.

Koks turėtų būti atlyginimas.

Kodėl to reikia.

Dažnai rasti darbą jiems yra sunku.

Abrouto miestelis mažesnis net už Panevėžį.

Todėl darbo vietų trūksta.

Bet net tada žmonių su proto negalia mokymai vyksta toliau.

Žmogus ima tikėti ateitimi.

Lietuvoje sąlygos kurti panašų verslą nėra geros.

Pirmiausia reikia ką nors sukurti.

Tada įrodyti valstybei, kad tai sėkmingai veikia.

Tik tada iš valstybės galima tikėtis piniginės paramos.

Todėl būna, kad žmogus turi puikią idėją.

Bet neturi pinigų jai įgyvendinti.  

Valstybė skiria pinigų įmonei tik tada, kai ji yra socialinė neįgaliųjų įmonė.

Bėda ta, kad pirmiausia reikia išsilaikyti bent metus.

Atitikti visus reikalavimus.

Ir tik tada galima kreiptis pagalbos.

Bet piniginė pagalba reikalingiausia pačioje pradžioje.

Kai įmonė tik pradeda dirbti.

Kita Lietuvos blogybė, kad žmonės su proto negalia patys nenori dirbti.

Jie dažniausiai gyvena pensionatuose.

Ten juos visiškai išlaiko valstybė.

Todėl žmonės nesupranta, kam dar jiems reikia dirbti.

Lietuvoje veikia profesinės reabilitacijos centrai.

Ten žmonės su negalia įgyja specialybę.

Tačiau  sutrikusio intelekto žmonės darbe išlieka neilgai.

Teisininkas Aidas apgailestauja, kad Lietuvoje kol kas nėra kaip įkurti tokią kavinę kaip Arbroute Škotijoje.

Nebent idėja nuo pat pradžių yra tokia gera, kad bus sėkminga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.