Tokių žmonių yra daugiau nei septyni tūkstančiai.
Tačiau kai kurie gali gyventi savarankiškai.
Taip jau daroma pasaulyje.
Ten yra savarankiško ir grupinio gyvenimo namai.
Ir apsaugoto būsto programos.
2014-aisiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino planą, kaip tai padaryti
Lietuvoje.
Svarbu šviesti visuomenę.
Ji tokių žmonių vis dar vengia.
Nenori matyti gyvenančių šalia.
Visų pirma todėl, kad nepažįsta. O tai, kas nepažįstama, kelia baimę.
Yra daug neteisingų įsivaizdavimų.
Netgi tokių, kad psichikos ar proto negalia užkrečiama.
Ir kad namai, kuriuose gyvens žmonės su negalia, turi būti su tvoromis.
Todėl reikia visuomenei parodyti, kad viskas bus gerai.
Štai vaikai iš globos namų apsigyveno įprastame daugiabutyje.
Iš pradžių kaimynai baiminosi ir priešinosi.
Tačiau po kurio laiko baimės neliko.
Namo gyventojai draugiškai bendrauja su tais vaikais.
O jie džiaugiasi, kad dabar niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų.
Artimieji dažnai abejoja, ar jų giminaitis su psichikos negalia galės gyventi savarankiškai.
Didvyžių socialinės globos namų darbuotoja Ona Budrienė kalba apie įvairius atvejus.
Kai kurie globotiniai tikrai tam pasiruošę.
Bet artimieji juos atkalba.
Didvyžių bendruomenė globos namų gyventojus priima gana palankiai.
Vienas globotinis dirba bažnyčioje zakrastijonu.
Kai kurie gieda mišiose.
Kartais nesusipratimų kyla parduotuvėje.
Jei susidaro eilės, žmonės pyksta.
Svarbu apgalvoti paslaugas, kokios bus teikiamos iš globos įstaigų išėjusiems žmonėms.
Ar tam užteks specialistų.
Neįgaliųjų departamento atstovė Jolanta Šliužienė sako, kad žmonės su psichikos ir proto
negalia nebus tiesiog paleisti iš globos įstaigų. Jiems bus teikiama tokia pagalba, kokios tik prireiks.
Nė vienas nebus paliktas be dėmesio.
Kyla klausimas, kas mokės už naujai kuriamas paslaugas.
Iš pradžių pinigai bus gauti iš Europos Sąjungos.
Paskui ‒ iš valstybės biudžeto.
Tai bus tie pinigai, kurie iki šiol buvo skiriami didelėms globos įstaigoms išlaikyti.