Asociacijos „Gyvastis“ nariai gyvena su persodintais inkstais, širdimi, kepenimis ar plaučiais. Savo istorijas jie papasakoja visiems.
Tokie žmonės niekuo nesiskiria nuo mūsų.
Vieni mokosi, kiti dirba.
Nesiskundžia, kad reikia gerti vaistus.
Ir kad dažniau ir sunkiau serga gripu, peršalimu ar sloga.
Jie tiesiog džiaugiasi, kad gali gyventi.
„Gyvasties“ nuotraukų archyve yra gražios merginos nuotrauka.
Prie jos parašyta:
„Staiga mirusi Justina, dovanojusi gyvenimą kitiems“.
Justinos istoriją visi sužinojo donorystei skirtame renginyje.
Į jį atvyko Justinos tėvai ir pusseserė.
Sveika ir graži mergina mirė staiga.
Jai nebuvo nė dvidešimt metų.
Trūko kraujagyslė.
Kurioje nors vietoje suplonėjusią kraujagyslę gali turėti kiekvienas.
O suplonėjusi vieta gali trūkti bet kada.
Jei kraujagyslė yra smegenyse, pasekmės dažniausiai būna liūdnos.
Tą dieną Justinos mama vyko į komandiruotę.
Justinos draugė pranešė, kad Justinai blogai.
Duktė buvo ligoninėje.
Abu tėvai matė, kad gydytojai daro, ką gali.
Justiną du kartus operavo.
Mama suprato, kad ji miršta.
Ji pagalvojo apie organų donorystę.
Ligoninės kapelionas pasakė, kad religija tam neprieštarauja.
Taigi tėvai paaukojo dukters organus kitiems žmonėms.
„Gyvasties“ nariai per renginius prisisega korteles su užrašais:
„Gyvenu dovanoto inksto dėka“.
Arba:
„Gyvenu dovanotos širdies dėka“.
„Gyvenu dovanotų plaučių dėka“.
Taip buvo ir per šį renginį.
Jame dalyvavo apie šimtą žmonių.
Justinos mama tiki, kad tarp jų buvo ir Justinos išgelbėtieji.
Atsistojo jaunas vyras.
Jis papasakojo apie save.
Vyras gyvena su persodintu inkstu.
Ir augina du vaikus.
Kapinėse jis visada uždega žvakutę už savo donorą.
Dabar jis uždegs žvakutę ir už Justiną.
