Nuo 2015 m. pradžios ji padeda žmonėms su negalia.
Teikia jiems teisinę informaciją.
Ugdo jų meninius gebėjimus.
Skatina aktyviai gyventi.
Teikia psichologines konsultacijas ir organizuoja seminarus.
Nesta Budrionienė veda šokio užsiėmimus.
Ji dirba su vaikais.
Šiuo metu jų yra trylika.
Mažiausioje grupelėje yra du, didžiausioje – penki vaikai.
Vaikų skaičius dažniausiai priklauso nuo vaikų užimtumo.
Vieni piešia, kiti eina dainuoti, treti – pas logopedą.
O likusieji ateina šokti.
Vienas užsiėmimas trunka mažiau nei valandą.
Vaikams linksma, jie bendrauja ir mokosi.
Vieni vaikai įpranta greičiau, kiti lėčiau.
Bet rezultatų pasiekia visi.
Gerėja laikysena ir kvėpavimas, stiprėja raumenys.
Vaikai išmoksta būti atsakingi.
Gaila, kad vasarą darbas sutrinka.
Daugelis vaikų negali atvažiuoti į užsiėmimus.
Nes specialus transportas juos vežioja tik iki mokslo metų galo.
O užsiėmimai turi vykti nuolat.
Tik taip galima pasiekti gerų rezultatų.
Dailės terapijos užsiėmimus veda Dalia Šverebienė.
Grupelėje būna iki šešių vaikų.
Visi susėda prie ovalaus stalo.
Kiekvienas gali pasirinkti, kur ir kaip nori sėdėti.
Mokytoja įsikuria viduryje.
Ji piešia kartu.
Būna, kad vaikas išsitraukia patį tamsiausią lapą.
Bet net ir juodą spalvą galima atgaivinti pridėjus kitų spalvų.
Kiekvienas užsiėmimas pradedamas nuo pokalbio, kaip vaikai jaučiasi.
Pagal tai pasiūloma užsiėmimo tema.
Piešimo priemonių yra įvairių.
Vienas vaikas nori pieštukų, kitas – dažų.
O trečiam galbūt prireiks kreidelių.
Dešimtmetė Urtė lanko muzikos užsiėmimus.
Išgirdusi mamą niūniuojant, ji bando prisijungti ir dainuoti kartu.
Tai Urtei labai didelis pasiekimas.
Urtė trokšta turėti ir sveikų draugų.
Jos drauge tapo muzikos mokytoja.
Urtės mama sako, kad tokie užsiėmimai yra neįkainojami.
Jai pritaria ir Deimantės mama Alytė.
Deimantė turi Dauno sindromą.
Deimantės mama sako, kad dažnai vaikų su negalia niekas nenori priimti į būrelius.
Todėl čia vykstantys užsiėmimai yra labai naudingi.
Deimantė pradėjo daugiau kalbėti.
Darželyje ji ėmė dažniau bendrauti su kitais vaikais.
Grįžusi po muzikos terapijos Deimantė bando atkartoti tai, ką veikė per pamoką.
Ji dainuoja, prašo įjungti radiją, šoka.
Nors kitiems tai neatrodo daug, bet jai ir jos mamai be galo svarbu.
Centro direktorė Jurgita Solodskienė tikisi, kad veiklas bus galima tęsti.
Taip žmonių su negalia ir jų artimųjų gyvenimas taps šviesesnis.
