Kaniterapija ‒ tai ypatingas gydymo būdas.
Gydo bendravimas su šunimis.
Į pirmąjį kaniterapijos užsiėmimą vyksta Marija Feldman ir Ruslanas Kuranovas.
Jie nuo vaikystės serga cerebriniu paralyžiumi.
Jiems sunku atlikti net įprastus rankų ir kojų judesius.
Tai trukdo greičiau mąstyti ir aiškiai kalbėti.
Atvykusius žmones pasitinka šuo.
Tai ‒ Amber.
Jos veislė ‒ labradoro retriverė.
Daiva Kvedarienė ir Karina Granat yra kaniterapijos asistentės.
O Juozas Valiukevičius ‒ kineziterapeutas.
Jie kartu ves užsiėmimą.
Ruslanas ir Marija bendraudami su šunimi atsipalaidavo.
Jiems lengviau pavyko atlikti kai kuriuos judesius.
Pavyzdžiui, mėtyti kamuoliuką.
Arba paglostyti šunį.
Ruslanas net pamiršo, kad jam sunku tokius judesius atlikti.
Kaniterapeuto specialybė dar nauja.
Kai kuriose šalyse ji įteisinta kaip mokytojo, gydytojo ar kitos.
Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, Anglijoje kaniterapeutai su terapiniais šunimis dirba
ligoninėse.
Deja, Lietuvoje to dar nėra.
Lietuvos kaniterpijos asociacija veikia pagal pasaulinius standartus.
Lietuviai kaniterapijos mokosi iš lenkų.
Jie rengia specialius kursus.
Šią vasarą jie truko dvi savaites.
Dabar būsimieji kaniterapeutai atlieka praktiką.
Vėliau jie gaus Lenkijos švietimo įstaigos išduotą pažymėjimą.
Vilmantė Pakalniškienė yra Lietuvos kaniterapijos asociacijos prezidentė.
Ji yra ir psichologijos daktarė.
Vilmantė labai myli šunis.
Kaniterapijos ji dabar mokosi Amerikoje, Denveryje.
Vilmantė papasakojo apie kaniterapijos naudą.
Susitikimai su šunimi labai tinka ligoniams ir slaugomiems žmonėms.
Tokie žmonės dažnai būna prastos nuotaikos, jaučiasi vieniši ir liūdni.
Susitikimai pakelia nuotaiką.
Tada pagerėja ir savijauta.
Netgi ne taip skauda.
Užsiėmimai naudingi žmonėms, patyrusiems smegenų traumas.
Arba turintiems sveikatos sutrikimų po psichinės traumos ar išgyventos katastrofos.
Pavyzdžiui, kai žmogus grįžta iš karo.
Arba jo šeima turi bėgti iš savo šalies ir gyventi pabėgėlių stovykloje.
Anglai seniai pastebėjo, kad šunys padeda nurimti psichikos ligoniams.
O labiausiai kaniterapija tinka vaikams, turintiems raidos, proto, psichikos, fizinių ir
kitokių sutrikimų.
Kaniterapeutas paprastai dirba kartu su kitos srities specialistu.
Jį gali pasikviesti logopedas.
Logopedas moko vaiką tarti garsus.
O kaniterapeutas ieško būdų, kaip šuo gali paskatinti vaiką tai atlikti greičiau ir lengviau.
Svarbu išsirinkti tinkamą šuniuką.
Šuo negali būti per judrus.
Jis turi mokėti susivaldyti.
Ir greitai nusiraminti.
Kai kurios veislės tam tinka labiau už kitas.
Reikia domėtis, kaip šunys gyvena veislyne.
Kaip jie auginami ir auklėjami, kol dar maži.
Lietuvoje terapinių šunų yra tik dešimt.
Bet dirba dar mažiau.
Šunys negali dirbti daugiau nei nustatyta valandų.
Jų negalima alinti.
Jiems taip pat reikia ilsėtis.
Kaniterapija užsiimti gali tik specialistai.
Šuniuko paglostymas dar nėra kaniterapija.
Kaniterapija skirta raidos sutrikimų turintiems vaikams arba žmonėms su negalia.
Todėl čia neturi kištis atsitiktiniai žmonės ar neparuošti gyvūnai.
Visada reikia pasidomėti, kur mokėsi specialistas.
Ir ar šuo yra išlaikęs specialų testą.
Apie tai galima sužinoti paskambinus į Kaniterapijos asociaciją arba apsilankius jos
tinklalapyje.
