Dažniausiai specialiose mokyklose arba namuose.
Neįgalius vaikus reikia mokyti su visais.
Jiems turi būti sudaryta galimybė pasirinkti mokymo įstaigą.
Buvo tikrinamos Lietuvos mokyklos.
Jas vertino neįgaliųjų vežimėliais judantys žmonės.
Visiškai nepritaikytos neįgaliesiems pusė Lietuvos mokyklų.
Panašiai tiek pat yra ir nepritaikytų universitetų.
Per kelerius metus suremontuota beveik 300 mokyklų.
Bet didelė dalis jų liko nepritaikytos.
Apie 400 neįgalių vaikų vis dar mokomi namuose.
Taip yra todėl, kad mokyklos nepritaikytos.
Arba per sudėtinga vaiką nuvežti į mokyklą.
Tačiau kiekvienas vaikas turi eiti į mokyklą.
Nes tėvai negali dirbti, o vaikas praranda bendravimo įgūdžius.
Kiekvieno vaiko poreikiai skirtingi.
Mokyklose labai svarbu atsižvelgti į neįgaliųjų mokymo kokybę.
Svarbu ne tik pritaikyti aplinką.
Labai svarbu parinkti tinkamas medžiagas.
Ir užtikrinti, kad būtų pasirengusių mokyti specialistų.
Specialistai neruošiami dirbti su neįgaliaisiais.
Nėra ir pakankamai tinkamos mokymo medžiagos.
Dažnai didesnę negalią turintiems vaikams siūlomos specialios mokyklos.
Nes ten moko geriau pasiruošę specialistai.
Tačiau yra ir gana gerai pritaikytų mokyklų.
Mokydamiesi su kitais vaikais neįgalūs vaikai daugiau bendrauja.
Jie geriau mokosi ir susipažįsta su aplinka.
Tačiau labai svarbu yra pinigai.
Nėra pakankamai pinigų visiems reikalingiems mokytojams.
Specialių poreikių turintiems vaikams valstybė turi skirti daugiau pinigų.
Tada jiems bus suteikta visa svarbi pagalba.
Bendrose mokyklose mokosi nemažai negalią turinčių vaikų.
Tačiau mokytojai ne visada pasirengę juos priimti.
Gana prasta tokių vaikų mokymo kokybė.
Kiekvienam vaikui mokymas turėtų būti individualus.
Ne tik negalią turinčiam vaikui.
Reikia kalbėti ne apie specialius poreikius.
Reikia kalbėti apie kiekvieno vaiko asmeninius poreikius.
Neįgaliesiems turi būti suteiktas kokybiškas mokymas.
Ir jie turi būti mokomi kartu su visais.
