Ją prisimename, kai nelaimė užklumpa artimus žmones.
Svarbu supažindinti visuomenę su organų donoryste.
Organo persodinimo laukiančiųjų gyvybė priklauso nuo visuomenės. Jei visuomenė ryšis dovanoti organus, žmonės gyvens, jei ne, tada mirs.
Europoje organų persodinimo operacijos laukia daugybė žmonių.
Kiekvieną dieną nesulaukę organo miršta apie 18 žmonių.
Lietuvoje beveik 900 žmonių gyvena su persodintu organu.
Kai kurie su persodintu organu gyvena daugiau kaip 30 metų.
Vis dažniau organizacijos pačios kviečia skaityti paskaitų apie donorystę.
Paskaitos vedamos moksleiviams, studentams, įvairių bendruomenių nariams.
Žiniasklaidoje daugybė pranešimų apie žūvančius jaunus žmones.
Jie sau jau negali padėti, tačiau gali suteikti gyvenimą kitam.
Daugiau kaip 100 šauktinių klausėsi paskaitos apie organų donorystę.
Keletas jų turėjo giminaičių, kurie laukia inksto persodinimo.
Savanoriai šauktiniai pirmiausia pagalvojo apie kraujo donorystę.
Ir tik mažesnė dalis susimąstė apie organų ar kaulų čiulpų donorystę.
Nijolė kariams papasakojo savo istoriją.
Ji jau dvejus metus gyvena su persodintu inkstu.
Ji pasakojo apie tai, kaip jautėsi, kol laukė inksto persodinimo.
Kartais Nijolei būdavo taip bloga, kad vos nueidavo iki lovos.
Po inksto persodinimo moters gyvenimas visiškai pasikeitė. Nijolė vėl gali džiaugtis kiekviena gyvenimo diena.
Po paskaitos kelios dešimtys karių apsisprendė tapti organų donorais.
Kiti galės apsispręsti gerai apgalvoję per susitikimą girdėtus pasakojimus.