Jam vadovavo dailės mokytoja Dalia Puodžiukienė.
Ji beveik savaitę dalijosi savo patirtimi ir žiniomis.
Į stovyklą iš visos Lietuvos susirinko daug neįgalių dailininkų.
Stovykloje vyravo kūrybinė nuotaika, palaikymas.
Visi mėgavosi bendravimu, mokėsi pajusti meno galią.
Ieškodami naujų spalvų, pamiršo net išgerti vaistus.
Kiekvienas dailininkas kuria pasaulį tokį, kokį jaučia.
Dažnai jį stengiasi perteikti gamtos vaizdais, peizažais.
Tačiau tas pasaulis neturi būti visiškas tikrovės atspindys.
Dalia džiaugėsi visų susirinkusių kūrėjų gebėjimais.
Dalyvių darbuose tapyba gražiai susipynė su augalais.
Savo darbus dalyviai puošė džiovintais žiedais, lapais.
Dailė yra puiki atsipalaidavimo priemonė, ji teikia prasmę.
Kūrybinėje stovykloje visi jaučiasi tarsi draugai.
Draugišką aplinką yra labai svarbu palaikyti stovykloje.
Ji skatina pasitikėti savimi, gydo ne tik sielą, bet ir kūną.
Dalyviai iš kiekvieno suvažiavimo grįžta sustiprėję.
Į dailininkų stovyklą pirmą kartą atvyko Gema Mušinskienė.
Didžiausias paskatinimas Gemai čia atvykti buvo jos globotinė.
Gemos mergaitė Ievutė mėgsta piešti, prašo, kad ir mama pieštų.
Todėl Gema nusprendė pasimokyti piešti ir nustebinti Ievutę.
Dauno sindromą turinčią mergaitę Gema globoja seniai.
Dabar Ievutei jau 11 metų.
Globėja išgyvena, kad būdama vyresnio amžiaus ir neįgali gali netekti teisės globoti mergaitę.
Tačiau Gema darys viską, kad Ievutė liktų šeimoje.
Moteris neabejoja, kad pavyks rasti sprendimą.
Nes palikti mergaitę globos namuose būtų tikrai nežmoniška.
Į Gemos namus patekusi Ieva priminė laukinį žvėrelį.
Ji beveik nekalbėjo, silpnai vaikščiojo, visko bijojo.
Dabar Ievutė visai kitokia, ji kalba, laksto kaip kiti vaikai.
Per atostogas Gema su mergaite visada stengiasi kur nors nuvažiuoti.
Ir kuo daugiau pamatyti, kad mergaitė geriau pažintų aplinką.
Gema stovykloje daug sužinojo, turės kuo nustebinti Ievutę.
Ji mėgins ir mergaitę pamokyti, nuo šiol abi pieš kartu.
