Bet po sunkios traumos jis neprarado džiaugsmo.
Laisvydas kuria įvairius rankdarbius, žaislus šventėms.
Laisvydas gyvena su dar dviem šeimos nariais.
Jo močiutė yra neįgali, ji neregė nuo vaikystės.
O brolis kurčias, jis patyrė traumą gimdamas.
Laisvydas verda valgyti, nuperka maisto.
Rankdarbiams laiko lieka labai mažai.
Laisvydas gyvena močiutės bute.
Mama ir patėvis gyvena atskirai, tėčio nėra.
Patėvį Laisvydas nuoširdžiai vadina savo tėčiu.
Kai reikia, patėvis visuomet atskuba į pagalbą.
Laisvydas labai norėtų gyventi savarankiškai.
Turėti savo butą.
Bet pirma turi buities darbų išmokyti savo brolį.
Močiutė nemato, bet mezga, o jos raštai nuostabūs.
Neregė močiutė yra Laisvydo patėvio mama, kitos močiutės jis neturi.
Kaip atsitiko nelaimė, Laisvydas nepamena.
Buvo labai pavargęs po naktinės pamainos.
Ir su draugu ketino važiuoti pirkti automobilio.
Lauke lijo, jis išėjo į balkoną, buvo slidu.
Laisvydas atsibudo ligoninėje ir nebejautė kojų.
Po operacijos Laisvydas dar pagulėjo ligoninėje.
Vėliau išvyko į Palangą atgauti jėgų, sustiprėti.
Laisvydas nebegali vaikščioti, todėl juda neįgaliojo vežimėliu.
Laisvydui labai sunku priimti kitų pagalbą.
Bet jis įsitikino, kad žmonės jam padeda ne iš gailesčio.
Daugelis žmonių jaučiasi laimingi pagelbėję.
Laisvydui pagalbą dažnai siūlo linksmi žmonės.
O kartais jie būna net šiek tiek neblaivūs.
Dažnai visai nepadeda autobusų vairuotojai.
Laisvydas mąstė, ko norėtų mokytis.
Jis suprato, kad geriausia yra išmokti amato.
Siuvimo mokytoja buvo labai šilta, atidi.
Prie siuvimo mašinos Laisvydas greitai priprato.
Mokytoja išmokė ne tik siūti, bet ir daryti žaislus.
Netrukus šventės, Laisvydo siūtų kalėdinių žaislų prašo draugai.
Padovanoti jų Laisvydas nori kiekvienam.
Nes medžiagų Laisvydui neša visi, kas tik turi.