Buvo parašyta, kad pastate įsikūrusi neįgaliųjų sąjunga. Irena užėjo pasidomėti, ką ten veikia žmonės.
Ji pakalbino neįgalias moteris ir pasiūlė šį tą naujo.
Irena pasisiūlė mokyti piešti, moterys ryžosi išbandyti.
Irena mokė, padėjo rengti užsiėmimus, parodas.
Pirmasis užsiėmimas įvyko sąjungos patalpose.
Moterys pravėrė langus, prisinešė priemonių ir piešė.
Daugelis tada pirmą kartą į rankas paėmė teptuką.
Pradėjo tapyti, tačiau trūko erdvės, gamtos.
Nuo pirmojo užsiėmimo prabėgo daug laiko.
Vilniaus krašto neįgaliųjų sąjunga ieškojo paramos.
Sulaukė kultūros rėmimo fondo, žmonių pagalbos.
Šiuo metu piešimo užsiėmimai vyksta gamtoje.
O moterų darbai pradėti rodyti parodose.
Užsiėmimai pakeitė daugybės moterų gyvenimus.
Jos pajuto, kad tapydamos gali išreikšti save.
Nina Šavelytė daug išmoko šiuose užsiėmimuose.
Pirma Ninos paveikslų paroda surengta Molėtų rajone.
Buvo galima pamatyti daugiau kaip 20 Ninos paveikslų.
Tačiau ji yra nutapiusi daugiau kaip 40 paveikslų.
Nina vaikystėje ir jaunystėje nemanė, kad kada nors pieš.
Baigė mokyklą, išvažiavo studijuoti rusų kalbos.
Baigusi studijas Nina pradėjo dirbti redakcijoje.
Nina tapo Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos nare.
Ji dalyvavo įvairiose veiklose, bet dailės užsiėmimų nelankė.
Neturėjo laiko, vargino didelės sveikatos bėdos.
Į spalvų terapijos pratybas Nina atėjo, kai buvo sunku.
Per tas pratybas Nina pajuto, kad nori daugiau mokytis.
Pirmi Ninos paveikslai buvo tiesiog spalvų žaismas.
Kaip gimsta paveikslai, Nina pasakyti negali.
Tiesiog susidėsto vaizdai galvoje, o rankos piešia.
Irina Švenčionienė į neįgaliųjų sąjungą atėjo seniai.
Iriną ištiko insultas, vyras nenorėjo būti kartu su ja.
Vyras paliko neįgalią Iriną ir 2 jų vaikus.
Piešia Irina kaire ranka, o dešinę pasiriša.
Dešinė Irinos ranka liko nesveika po insulto.
Irina dirba prie kompiuterinio staliuko.
Taip yra patogiau Irinos nesveikai rankai.
Irinos darbai buvo rodyti parodoje.
Tapyti, piešti Irina norėtų nuo ryto iki vakaro.
Bet ji tapo tik rytais, nes vakare jau nebeturi jėgų.
Loreta Paulauskienė yra neįgaliųjų sąjungos pirmininkė.
Loretą nelaimė ištiko seniai, ji juda vežimėliu.
Ištverti nelaimę Loretai padėjo geri žmonės.
Jie ateidavo į namus, padėdavo kuo tik galėdami.
Loreta su vaikais gyveno bute be patogumų.
Galėjo laisvai judėti, išeiti su vaikais pasivaikščioti.
Vėliau Loreta gavo butą su patogumais, džiūgavo.
Buvo vonia, dušas, šilta, bet laiptai gana statūs.
Loreta negalėjo savarankiškai išeiti į kiemą.
Kai paaugo vaikai, padėjo Loretai nuvažiuoti žemyn.
Dabar jau viskas pritaikyta, Loreta nuvažiuoja pati.
Loreta labai veikli moteris, ji viską suspėja.
Loreta vaidina neįgaliųjų teatre, rašo scenarijus.
Ir svajoja pastatyti dokumentinį spektaklį.
Kuriame aktoriai vaidintų tikrą savo gyvenimą.
Dar Loreta dainuoja, piešia nuo vaikystės.
Į dailės užsiėmimus ateina vis naujų narių.
Jie trokšta išbandyti tapyboje savo jėgas.
