Inga Filipovič yra aktorė.
Ji juda vežimėliu.
Inga neįsivaizduoja savo gyvenimo be scenos.
Teatro dienos proga mergina papasakoja apie savo vaidmenis.
Inga vaidino knygos „Mažasis princas“ veikėją.
Ji buvo mažuoju princu.
Šis veikėjas Inga patiko ne iš karto.
Už knygą „Mažasis princas“ mokykloje per lietuvių kalbos pamoką ji gavo dvejetą.
Tada ji buvo septintokė.
Mergaitei buvo keista, kad mažas vaikas be tėvų gali keliauti.
Ir be kosmonauto aprangos skraidyti nuo vienos planetos prie kitos.
Ji perskaitė knygos pradžią ir padėjo.
Jai buvo neįdomu.
Knygą ji suprato tik suaugusi.
Kai režisierius davė Ingai Mažojo princo vaidmenį.
Ji iš naujo perskaitė kūrinį.
Ir pamilo jo veikėją.
Inga nuo vaikystės mėgo vaidinti.
Kai ji gimė, niekas nesuprato, kad Inga turės negalią.
Ji anksti ėmė sėdėti, ropoti ir vaikščioti.
Inga labai anksti išmoko kalbėti.
Ji kieme ir darželyje turėjo daug draugų.
Mergaitė sugalvodavo įdomių žaidimų.
Berniukai vaidindavo avarijas, o mergaitės juos gydydavo.
Ingos negalia buvo pastebėta, kai jai buvo pusantrų metų.
Tai pamatė mama.
Ji nuvežė Ingą į Antakalnio klinikas.
Ten pasakė diagnozę.
Tai genetinis susirgimas ‒ Morquio sindromas.
Ingos kaulai, raumenys ir sąnariai neauga.
Septintoje klasėje Inga nukrito nuo sūpynių.
Ir susižeidė kelius.
Dvejus metus ji negalėjo vaikščioti.
Bet labai stengėsi.
Todėl Inga dabar gali atsistoti ir paeiti kelis žingsnius.
Ji iš namų be vežimėlio neišeina.
Dar mokykloje Inga svajojo tapti aktore.
Ji lankė dramos būrelį ir teatro studiją.
Inga bandė piešti, fotografuoti, daryti rankdarbius.
Bet noras vaidinti buvo didžiausias.
Ingai reikia scenos.
Joje mergina pamiršta savo negalią ir skausmus.
Dėl negalios visi Ingos vidaus organai vystėsi pagal amžių.
O kaulai, raumenys ir sąnariai neaugo.
Taigi vidaus organams jos kūne yra mažai vietos.
Jie spaudžia vieni kitus.
Inga norėjo studijuoti Muzikos ir teatro akademijoje.
Bet ten jos nepriėmė dėl negalios.
Patalpos buvo nepritaikytos.
Be to, negalią turinčių aktorių ten niekas nenorėjo.
Jai pasakė, kad sveiki gali suvaidinti neįgaliuosius, o neįgalieji sveikų negali.
Inga nuliūdo.
Bet jai padėjo Mažosios teatro akademijos steigėja Ona Pakėnienė.
Į savo akademiją ji priėmė studentus su negalia.
Ona Pakėnienė nežadėjo aukštojo mokslo diplomo.
Bet žinių suteikė daug.
Už šiuos mokslus reikėjo mokėti.
Ingos studijos truko dvejus metus.
Mergina jas baigė prieš dešimt metų.
Inga vaidina Vilniaus kameriniame teatre kartu su profesionaliais aktoriais.
Spektaklyje „Vertėjas“ ji vaidina Lietuvą.
Jos vaidmuo yra be žodžių.
Inga nusiima visus papuošalus.
Nurenka atšvaitus nuo vežimėlio ratų.
Išvažiuoja į sceną.
Ir vaidina, kad negali šaukti ir nieko daryti.
Bet savo skausmą dėl negrįžtančių išvykusių žmonių parodo akimis.
Inga dar vaidino Agniaus Jankevičiaus pjesėje „Žiurkiagalviai“.
Ji filmavosi trijuose užsienio režisierių filmuose.
Tai ‒ amerikiečių „Drakono požemis“, anglų „Elžbieta I“ ir skandinavų mitologinė sakmė.
Ingai svarbūs visi jos vaidmenys.
Tik kai kuriuos vaidmenis atlikti ypač sunku.
Ingai buvo sunku tapti Barbele spektaklyje „Ubagų sala“.
Jai nepatiko pjesė ir jos vaidmuo.
Režisieriui Inga nieko nesakė.
Išmoko vaidmenį, išėjo į sceną ir gerai suvaidino.
Inga vaidina gerus veikėjus.
Bet svajoja apie blogos veikėjos vaidmenį.
Tokie vaidmenys jai yra įdomūs.
Inga mėgsta aktorius, kurie savo darbą dirba su meile.
